„Svajojantiems apie darbą Europos Sąjungos institucijose patarčiau nusiteikti, jog čia itin vertinamos savybės yra tolerancija, atvirumas, gebėjimas prisitaikyti prie daugiakultūrės aplinkos ir priimti skirtingų pažiūrų žmones“, – teigia Europos Parlamento (EP) Generalinio direktorato personalui atstovė Urtė Januškevičiūtė-Ruppert, atsakinga už personalo įdarbinimą ir koordinavimą vienoje svarbiausių ES institucijų.
„Būdama trečiame bakalauro studijų kurse, dalyvavau ir laimėjau atranką tapti ES karjeros ambasadore savo universitete. Tai buvo mano pirmasis sąlytis su ES, jos institucijomis, pirmas vizitas į Briuselyje įsikūrusią Europos Komisiją. Čia atvykusi ir pabendravusi su kolegomis, pagalvojau: „Štai čia yra darbas, kuriame matau save. Mane sužavėjo tiek pati institucijų veikla, didinga aplinka, tiek aplinkui verdantis pasaulio ir Europos politikos katilas, kalbų ir kultūrų įvairovė“, – pripažįsta Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė, čia įgijusi viešosios komunikacijos bakalauro bei diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro laipsnį.
Išsamiau apie tai, kaip atrasti savo kelią bei karjerą Europos Parlamente, – pokalbyje su U. Januškevičiūte-Ruppert.
Savęs paieškos atvedė diplomatiniu keliu
„Buvau viena iš tų mokinių, kurie, būdami 12-oje klasėje, tikrai gerai nežinojo, ką norėtų veikti baigę mokyklą. Rinkdamasi laikyti egzaminus, atsižvelgiau į tai, kurie dalykai sekasi geriau, į kurią kryptį esu labiau linkusi. Mane visada domino diplomatija ir tarptautiniai santykiai, darbas instituciniame, tarptautiniame lygmenyje. Įsivaizdavau save esant dinamiškoje aplinkoje ir ieškojau studijų programos, kuri atvertų daugiau karjeros galimybių. Mano dėmesį patraukė ką tik atsiradusi nauja studijų programa „Viešoji komunikacija“, kuri siūlė tai, kas man pasirodė įdomu: čia studentai ruošiami ne tik būti žurnalistais ar viešųjų ryšių atstovais, bet ir dirbti rinkodaros srityje. Kadangi man patinka kalbėti ir komunikuoti, šios studijos pasirodė kaip patrauklus variantas“, – studijų pasirinkimą aiškina pašnekovė, prie kurios vėlesnio sprendimo rinktis diplomatijos ir tarptautinių santykių studijas prisidėjo patirtis dirbant ES karjeros ambasadore.
„Kaip ES karjeros ambasadorė, buvau atsakinga už informacijos sklaidą Lietuvos studentams apie karjeros galimybes ES institucijose. Tai pastūmėjo labiau domėtis politinės komunikacijos kryptimi, tad ir savo bakalauro darbą rašiau tema apie ES įvaizdį Lietuvos žiniasklaidoje. Taip pat studijuodama mokiausi prancūzų ir italų kalbų, jos labai praverčia dabartiniame mano darbe. Nors dauguma oficialių dokumentų pateikiami anglų kalba, tačiau parlamento koridoriuose vyrauja prancūzų kalba“, – sako U. Ruppert.
Iš arčiau susipažinti su diplomatinio darbo užkulisiais absolventei teko galimybė laimėjus Stasio Lozoraičio stipendiją. Ją gavusi ji atliko praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje, Italijoje. „Tai buvo labai nuostabi patirtis, kartu kėlusi ir tam tikrų iššūkių, nes didelė darbo dalis vyko italų kalba. Vis dėlto kartu turėjau galimybę iš arti pamatyti diplomatinės tarnybos užkulisius: dalyvauti susitikimuose su Užsienio reikalų ministerijos atstovais, asmeniniuose diplomatiniuose vizituose, kurių vienas buvo pas Romos nuncijų, ar netgi kartu su kolegomis atstovauti Lietuvai Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos, įsikūrusios Romoje, generaliniame susirinkime. Ši patirtis stipriai praplėtė mano suvokimą, kokia yra diplomatinio darbo realybė, – pasakoja absolventė ir ragina jaunus žmones nebijoti išbandyti save rimtose tarptautinėse organizacijose ar institucijose. – Būtent tokiose vietose teorinės žinios, kurias įgyjame studijų metu, realiai susijungia į praktiką ir įgauna visai kitokį svorį.“
Norint išsiskirti, svarbu rodyti iniciatyvą
Pasisėmusi diplomatinės patirties ir sėkmingai apgynusi baigiamąjį magistro darbą, U. Ruppert išvyko į Liuksemburgą. Savo antrąją praktiką pasirinko atlikti vietinėje lituanistinėje mokykloje. Pasibaigus praktikos laikotarpiui, mergina nusprendė siekti savo senos svajonės dirbti vienoje iš ES institucijų ir pasirinko stažuotę čia pat Liuksemburge įsikūrusiame Europos Parlamente.
„Visų pirma, labiausiai nustebino tai, jog EP stažuotės yra pateikiamos kaip darbo pasiūlymai. ES institucijose vietos yra ne tik politikams ir diplomatams, bet ir įvairiausių sričių specialistams. Mano akį tuo metu patraukė Liaison trainee (liet. stažuotojo, atsakingo už ryšius) pozicija. Tai yra stažuotojas, atsakingas už visus kitus stažuotojus, kuris organizuoja ir koordinuoja įvairias veiklas, pristato patį darbą EP, yra atsakingas už vizitus bei komunikaciją – tarsi jungtis tarp likusio EP ir stažuotojų. Kandidatavau į šią dinamiškumu išsiskiriančią poziciją, supratusi, jog tai yra puikus tiek mano asmenybės, tiek prieš tai įgytos patirties atitikmuo“, – prisimena U. Ruppert, nuo darbo EP pradžios 2019 m. sėkmingai kilusi karjeros laiptais ir šiuo metu esanti atsakinga už specifinės kategorijos, vadinamos Contract Staff (liet. sutartininkai), agentų įdarbinimą bei koordinavimą.
Personalo vadybininke dirbanti lietuvė pasakoja, jog savo darbe jai kasdien įvairiausiais klausimais tenka komunikuoti tiek su EP sekretoriatu ir įvairiais jo skyriais bei atstovais, tiek su politinėmis grupėmis ir, žinoma, su pačiais kandidatais. „Įdarbinimo procedūra yra ilga, ją sudaro daug procedūrų ir oficialių etapų. Viskas turi remtis taisyklėmis ir specifiniais teisiniais niuansais, nes kandidatams pateikiami darbo pasiūlymai ir sutartys yra teisiškai galiojantys dokumentai. Vis dėlto atsakingiausia mano darbo dalis yra analizuoti, vertinti ir skaičiuoti kandidatų darbo patirtį, nes pagal ją kandidatai skirstomi į atitinkamus lygius, kurie nulemia jų atlyginimo dydį“, – įsidarbinimo EP ypatumus apžvelgia personalo specialistė. Pasak U. Ruppert, tarp pagrindinių atlyginimo dydį lemiančių kriterijų – reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą ir būti sukaupus atitinkamos darbo patirties, priklausomai nuo pozicijos, į kurią kandidatuojama.
Vis dėlto, be šių įprastinių kriterijų, personalo atrankų specialistė išskiria užsienio kalbų mokėjimą ir tam tikras asmenines savybes, galinčias padėti geriau įsitvirtinti tokioje multikultūriškoje institucijoje kaip EP.
„EP yra demokratinė institucija – dirbame su politinėmis grupėmis ir su išrinktais europarlamentarais, kurie atstovauja pačioms įvairiausioms politinėms pažiūroms: nuo radikaliai kairiųjų iki radikaliai dešiniųjų. Kartais dirbant su politinėmis grupėmis, ypač su tomis, kurios neatitinka mūsų moralinių vertybių ar politinių pažiūrų, gali būti nelengva. Tad yra labai svarbu, kad tos asmeninės pažiūros netrukdytų profesionaliai dirbti ir komunikuoti. Turime gebėti kokybiškai atlikti savo darbą, neturėti išankstinio nusistatymo ar nebūti šališki tuomet, kai reikia įdarbinti žmogų politinėje grupėje, kuri nėra prie širdies“, – pabrėžia lietuvė, kurios įsitikinimu, būtent įvairias politines pažiūras turinčių žmonių spektras ir yra sėkmingai veikiančios demokratijos įrodymas.
„Mano, kaip EP darbuotojos, tikslas yra užtikrinti, kad ta demokratija sėkmingai veiktų ir kad visi EP nariai, nesvarbu, kokius įsitikinimus turėtų, galėtų sėkmingai atstovauti tiems piliečiams, kurie juos išrinko, ir atlikti savo darbą. Manau, tai ir yra darbo EP unikalumas – būti tolerantiškam, atviram ir suprasti, kad mūsų visų bendras tikslas yra didesnė demokratija. Profesionalumas turi būti virš asmeninių jausmų“, – pabrėžia personalo atrankų specialistė.
Prisimindama, kokios savybės jai pačiai padėjo įsitvirtinti, U. Ruppert tikina – kaip ir bet kurioje kitoje įstaigoje, taip ir EP labiausiai vertinamas kruopštus, nuoseklus darbas. „Bet koks vadovas nori matyti rezultatus. Tad darbuotojas, sugebantis sėkmingai ir kruopščiai atlikti savo darbą, bus tikrai patrauklus darbdaviui. Atranka tapti EP stažuotoju yra itin didelė. Čia susirenka puikiai išsilavinę ir keliomis užsienio kalbomis kalbantys asmenys. Norint išsiskirti, svarbu rodyti iniciatyvą ir turėti idėjų. Dalis mano įsipareigojimų yra ne tik gerai atlikti savo darbą, bet ir ieškoti būdų, kaip pagerinti visą sistemą. Itin vertinamos darbuotojų pastangos padaryti kažką daugiau dėl bendros gerovės ir geresnės ateities“, – dėsto EP personalo atrankų specialistė, Liuksemburge dirbanti jau ketverius metus.
Sėkmingą karjerą Europos Parlamente kurianti lietuvė, jauniems žmonėms, dar tik ieškantiems savęs ir pasvajojantiems apie darbą panašaus lygmens institucijoje, visų pirma, linki per daug iš savęs nereikalauti. „Manau, kad gyvenime viskas atsitinka dėl tam tikros priežasties. Jeigu jūs atsidūrėte tam tikroje vietoje tam tikru laiku, jums pasitaikys galimybė. Ir kai ta galimybė pasitaikys, svarbu ją priimti. Pati studijuoti pradėjau tiksliai nežinodama, kuo noriu būti. Dabar esu tokioje vietoje, kuri kadaise buvo mano svajonė ir atrodė kaip neįmanoma misija. Kad ir kuriuo keliu eisite, jeigu eisite juo drąsiai ir ryžtingai, įdėsite darbo ir pastangų, tikrai pasieksite savo tikslą. Net jei dar gerai nežinote, koks tas tikslas iš tikrųjų yra“, – jaunuolius drąsina U. Ruppert.