Liepos 11–14 d. Klaipėdoje rengiamas II tarptautinis nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, pristatantis UNESCO saugomus tradicinės kultūros reiškinius – tradicinės tautų žodinės, muzikinės kultūros, liaudies meno šedevrus. Lankytojų laukia apie 50 renginių, kur atsiskleis 15 vertybių, įtrauktų į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos sąrašus, iš Airijos, Albanijos, Argentinos, Armėnijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Indijos, Italijos, Kroatijos, Lenkijos, Serbijos, Ukrainos, Vengrijos, Lietuvos. Šių metų festivalis atkreipia dėmesį ir į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado tradicijas: su 12 vertybių lankytojai galės susipažinti iš arčiau.
Kryždirbystė ir sutartinės – Lietuvos šviesuliai ketvirtadienio programoje
2001 m. Kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje buvo paskelbta vienu iš pirmųjų 19-os Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų, o 2008 m. pabaigoje įtraukta į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. „Lauksnos“ siekia ne tik pristatyti kryždirbystės tradiciją, bet ir atkreipti dėmesį į regioninius šios tradicijos bruožus, išryškindamos Mažosios Lietuvos išskirtinumą. Liepos 11 d. festivalio svečiai turės galimybę susipažinti su kaltinių geležies kryžių statymo tradicija, dalyvaudami muziejininko kalvio Dionyzo Varkalio vedamose ekskursijose po Kalvystės muziejų. (Būtina išankstinė registracija tel. 8 (46) 312 113.)
Tą patį vakarą Klaipėdos piliavietėje, Rytinėje kurtinoje, vyks net du renginiai, skirti lietuvių polifoninėms dainoms – sutartinėms, kurios UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė 2010 m. 18.00 val. Nuo Klaipėdos piliavietės pylimų susišauks ragų sutartinės, iki Šiaurinės kurtinos kiemo lydės kankliuojamų sutartinių garsai, o kieme balsais ir skudučiais sutars gausus sutartinių atlikėjų ratas: „Čiulbutė“ (Ignalina), „Laukis“, „Trys keturiose“ (Vilnius), „Linago“, „Sasutalas“ (Kaunas), „Saulala“, „Siaudela“, „Žemyna“ (Biržai). 19.00 val. jungtinis folkloro grupės „Šalavija“ ir „Girių dvasios“ (Vilnius) projektas kvies patirti sutartinių ir elektroninės muzikos sintezę.
20.00 val. pirmosios festivalio dienos programą užbaigs svečių iš Indijos – grupės „Sabrang“ koncertas.
Teatro aikštė pulsuos karščiu
Didžioji dalis festivalio „Lauksnos“ renginių vyks Teatro aikštėje. Čia lankytojai išvys didžiuosius koncertus, dalyvaus dirbtuvėse, edukacijose, filmų peržiūrose ir kt. Penktadienio, liepos 12 d., vakarą nušvies didysis 19.00 val. koncertas „Lauksnų sietynas“. Sietyno šviesuliai: albanų liaudies izopolifoninės muzikos atlikėjai „Bilbili“, Dnipro regiono kazokų dainų saugotojai „Volodar“ (Ukraina), grojimo airišku dūdmaišiu virtuozas Chrisas McMullanas (Airija), Prancūzijoje grojimo armėnų duduku tradiciją saugantys „Arsava“ trio, Radžastano kalbelijos muzikos bei šokio atlikėjai „Sabrang“ (Indija) bei sutartinių atlikėjai iš visos Lietuvos.
Šeštadienį 19.00 val. žiūrovų laukia ugningas vienos populiariausių tango grupių pasaulyje „El Cachivache“ (Argentina) kvinteto koncertas. Grupė, neretai pavadinama tango pankais, kartu su šokėjais Majo Martirena (Urugvajus) ir Rodrigo Fonti (Argentina) pristatys UNESCO saugomą tango tradiciją. Po koncerto vyks tango šokių vakaras milonga, kuri yra neatsiejama tradicijos dalis.
Penktadienį ir šeštadienį 22.00 val. festivalis kviečia panirti į „Nakties polifoniją“. Polifoninio dainavimo tradicijas bus galima išgirsti Dramos teatro Didžiojoje scenoje.
„Lauksnų“ programoje pirmą kartą pristatoma lėlių teatro tradicija. Sicilijos brolių Napolių lėlių teatras „Opera dei Pupi“ kviečia į senoviniais siužetais paremtus pasirodymus, kuriuose bus galima pamatyti tradiciją pristatančios brolių Napolių šeimos kolekcines lėles. Spektakliai vyks Šiauriniame rage liepos 12 d. 17.00 val., Teatro aikštėje liepos 13 d. 12.00 ir 14 d. 14.00 val. Dirbtuvės, kur bus išsamiau supažindinama su tradicija, vyks liepos 14 d. 13.00 val. Didžiojoje scenoje.
Amatų tradicijos parodose ir dirbtuvėse
Liepos 11–13 d. 12.00–18.00 val. Etnokultūros centre veikiančioje Margaritos Macijauskienės šiaudinių sodų parodoje bus galima išsamiau susipažinti su sodų tradicija, dalyvauti vėrimo dirbtuvėse – šį amatą demonstruos ir sodų vėrimo paslapčių mokys Marija Liugienė, Jurgita Kaščiukaitė-Kutkienė ir kt. Liepos 12 d. 12.00 val. Dramos teatro fojė atidaroma ir festivalio metu veiks Krokuvos prakartėlių (szopka) paroda. Iš Lenkijos atvyksiantys prakartėlių meistrai ves dirbtuves, kur klaipėdiečiai ir miesto svečiai suvieniję jėgas pagamins bendrą prakartėlę. Festivalio metu didžiojoje scenoje bei Amatų miestelyje bus pristatomi UNESCO saugomi tradiciniai amatai: Zmijanjės regiono siuvinėjimas (Bosnija ir Hercegovina), szopka, Krokuvos prakartėlių tradicija (Lenkija), tekstilės marginimas ir indigo dažymas Europoje (Vengrija), kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje (Lietuva) ir kt. Amatų miestelyje, kuris sups Teatro aikštę, dalyvaus ir apie 100 geriausių Lietuvos amatininkų, kultūros paveldo žinovų, rekonstruktorių, jie pristatys savo puoselėjamus amatus, demonstruos procesą, patikusius dirbinius bus galima įsigyti. Veiks Lietuvos kulinarinio paveldo zona, kurioje bus prekiaujama tradiciniais skanumynais.
Dėmesys Nacionalinio nematerialaus kultūros paveldo vertybėms
Festivalio metu pristatomas nuo 2008 m. kuriamas ir kasmet pildomas nacionalinis Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas, kurio sudarytojas – Lietuvos nacionalinis kultūros centras. „Lauksnos“ kviečia susipažinti su Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašu, kurį šiuo metu sudaro 22 vertybės. Renginių, dirbtuvių metu artimiau susipažinsite su 12 tradicijų: Kauno marių užlietų kaimų dainavimo tradicija, pietų (šilinių) dzūkų dainavimo tradicija Žiūrų kaime, Biržų krašto sutartinėmis, šiaurės rytų aukštaičių muzikavimu Peterburgo armonika, muzikavimu bandonija Tauragės krašte, lopšinių ir vaikų migdymo, polkos tradicijomis, Kupiškėnų vestuvėmis, lietuviškomis ristynėmis, senovinio stintelių ir seliavų gaudymo ant Baltųjų Lakajų ežero, šiaudinių sodų vėrimo bei verbų rišimo tradicijomis.
Festivalio metu Mažojoje scenoje bus siūloma unikali galimybė prisiminti ir pasitelkus virtualiąją realybę vėl išgyventi dainų šventės „Vardan tos… “ bendrystę. Tai patirsim virtualiai kartu giedodami „Tautišką giesmę“, su tūkstantine minia dainuodami Dainų dienoje, grožėdamiesi Folkloro dienos įvykiais. Kas ketverius metus rengiama Dainų šventė yra įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Nuotraukos iš lauksnos.lt