Lietuvoje visi žino, kaip žaisti krepšinį. Panašu, atėjo laikas, kai visi gali, nori ir moka fotografuoti. Kelionėse fotoaparatai nepaliaudami spragsi: odų turgus Maroke, žvejų laiveliai Vietname, piramidės Egipte, dangus Karibuose… Kaip padaryti gerą kelionių nuotrauką, kurią būtų ne gėda į savo kelionių knygą įklijuoti, bičiuliams parodyti ir kuria pačiam būtų galima pasigėrėti? Žinomas fotografas Tomas Kauneckas turi keletą paslapčių, kuriomis šį savaitgalį žada pasidalyti tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „Adventur“.
Pastebima tendencija: į keliones žmonės išvyksta apsiginklavę modernia ir nemažai kainuojančia fotografavimo technika…
Tiesa, technologijos modernėja, o žmonės pajėgūs jas įpirkti. Bet koks paradoksas –moderniu mobiliuoju telefonu gali padaryti tokią pat kokybišką nuotrauką, kaip ir brangiai kainuojančiu fotoaparatu. Pusiau profesionalūs fotoaparatai nebeturi prasmės – arba geras objektyvas, arba geras mobilusis telefonas. Beje, savo kelionėse aš dažniausiai naudoju pastarąjį.
Tomas Kauneckas fotografuoja mobiliuoju telefonu?!
Mano kelionėse profesionalus fotoaparatas ir mobilusis telefonas paprastai konkuruoja. Didysis dažniausiai lieka viešbutyje ar apartamentuose. Jei sėdame ant motorolerio ir dairomės po apylinkes, imu tik mobilųjį. Svoris, dydis ir patogumas dažnai daug svarbiau nei puikus kadras.
Ar galima išmokti padaryti tą puikų kadrą?
Galima. Ir aš esu iš tų, kurie išmoko, o ne gimė su fotoaparatu. Tačiau žinios taip pat dar ne viskas, fotografo darbas sunkus, reikia ryžto ir didelio noro.
Kelionėse vieni fotografuoja architektūrą, kiti – šeimą prie architektūros, treti – gamtą. Aš – visko po truputį, viską plaku tarsi kokteilį. Man patinka fotografuoti vietos žmones, nes dėl tokių nuotraukų turi labiau pasistengti: prisikalbinti, susipažinti. Aukščiausias lygis, kai gali įsijausti į kitos šalies žmonių gyvenimą, tavo nuotraukose atsiranda jų kasdienybės spalvų. Architektūra yra viena, kas kita – pajusti, kaip kasdien gyvena žmonės. Štai kas yra tikrieji įspūdžiai.
Turėjau keletą užsakymų padaryti nuotraukų kelionių žurnalams. Nuostabu, kai dviem ar trims nuotraukoms turi dvi ar tris savaites, kai neri į pačią gilumą.
Labai gerai prisimenu, nuo ko tai prasidėjo. Vykau į komandiruotę į Turkiją, gyvenome penkių žvaigždučių viešbutyje, bet man knietėjo daugiau pažinti šalį. Išsinuomojau automobilį ir išvažiavau. Pakeliui paėmiau berniuką, pavežiau jį iki jo namų kaime, jis pakvietė mane pas tėvus, tie paruošė vakarienę. Buvo daug gerų nuotraukų… Gulėti prie baseino su knyga gerame viešbutyje aš irgi mėgstu, tačiau kartais norisi nuotykio.
Ar Tau neatrodo, kad vis dažniau žmonės fotografuoja tik tam, kad fotografuotų? Grįžę namo kai kurie netgi nepažiūri to, ką fotografavo.
Tai didžiausia bėda! Nes tūkstančių nuotraukų savo kompiuteryje tiesiog nėra kada žiūrėti. Vienintelis mano patarimas, kol dar niekas nieko geriau nesugalvojo, yra labiausiai vykusias nuotraukas suklijuoti į kelionių albumą. Visada gerai pagalvoji, kai reikia išsirinkti geriausias, taigi gali būti tikras, kad į albumą sudėsi pačius tikriausius savo kelionių prisiminimus.
Ar yra taip buvę, kad per keliones neradai, ką fotografuoti?
Neseniai Kipre nufotografavau tik baseiną ir vieną palmę. O štai Kuba man pasirodė be galo spalvinga, įdomi, kitoniška. Daug fotografavau. Radau bokso klubą, gestais susitarėme, kad jie man leis pafotografuoti. Man atrodo, kad tą dieną sukūriau išties įdomią nuotraukų seriją. Tokį romantišką vaizdą su bokso kriauše ir atsilupusiomis sienomis.
Vienam romantinis vaizdas – bokso kriaušė, kitam – saulėlydis prie jūros… „Adventur“ parodoje skaitysi dvi paskaitas apie kelionių fotografiją. Ką pasakysi smalsiems keliautojams fotografams?
Savo kelionės nuotraukas reikėtų suskirstyti į keletą grupių. Vienoje – žmonių, su kuriais keliauji, nuotraukos. Būtų geriausia, kad žmonės būtų fotografuojami keistomis, įdomiomis situacijomis, o ne stovintys prie architektūros paminklų. Antroji nuotraukų grupė – vietos, kurioje gyveni, nuotraukos. Nebūtinai kambarys, nebūtinai viešbučio baseinas, gal kartais tik įdomi detalė, kuri kažką primintų. Trečioji – nuotraukos iš dienos kelionių. Per dienos keliones fotoaparatą gali išsitraukti penkis, šešis kartus, bet nufotografuoti tikrai ką nors įspūdingo.
Kelionėse fotografavimas neturi tapti našta, nes prarasi kelionės malonumą. Esama fantastiškų vietų, kuriose nė nereikia fotografuoti, geriau nusipirkti atviruką. Modernus mūsų amžius leidžia išlipti iš fotografijos taisyklių, svarbiausia nuotraukoje – emocija ir žvilgsnis į tai, ką norėtum parodyti kitiems.
Tomo Kaunecko nuotraukos