Iki pusės lėtinių ligų – nuo kardiologinių iki vėžinių susirgimų – galima išvengti pakoregavus gyvenimo būdą ir eliminavus rizikos veiksnius. Vis dėlto neretai tai, kas atrodytų paprasčiausia – sveika gyvensena, įvairi mityba bei fizinis aktyvumas, – sunkiausiai skinasi kelią į kasdienių įpročių sąrašą. Apie tai, kaip mažais žingsneliais prisijaukinti ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą, birželio 29 d. bus kalbama išskirtiniame renginyje „Švęsk sveikatą“.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistų organizuojamoje sveikatos šventėje Vingio parke vyks ne tik teorinės onkologų paskaitos, sporto užsiėmimai, bet ir kulinarinės dirbtuvės, bus galima pasitikrinti sveikatą ir laimėti įvairių prizų.
Genetikos profesorė: „Daugelį rizikos veiksnių galime lengvai pašalinti“
Veikiausiai ne vienam teko girdėti ar net pačiam mintyse atsidusti: „Jei jau lemta, ligos neišvengsi.“ Vis dėlto su tuo nesutinka NVI vadovė genetikė profesorė Sonata Jarmalaitė, kurios teigimu, deterministinis požiūris į vėžį labai žalingas.
„Kai tikima, kad genai, aplinka, sveikatos sistema atsakingi už mūsų sveikatą, pamirštama, jog tikrieji savo kūno ir sveikatos šeimininkai esame mes patys. Sąmoningai rinkdamiesi sveiką mitybą, fizinį ir socialinį aktyvumą mes pasirenkame aktyviai formuoti savo sveikatą, būti savo kūno šeimininkai. Net ir paveldimi vėžio sindromai, kurie lemia tik dešimtadalį onkologinių susirgimų, šiais laikais gali būti gerai kontroliuojami ir liga savo agresyviausia forma gali net nepasireikšti“, – sako ji.
Proveržis vėžio tyrimų, diagnostikos ir gydymo srityje įvyko tada, kai mokslininkai įrodė, jog vėžį sukelia genų mutacijos. Tačiau daugeliu atvejų jos ne paveldimos, o sukaupiamos gyvenimo metu dėl aplinkos ir vidinių kancerogenų poveikio, natūralių genetinių ir ląstelinių procesų.
„Kuo daugiau žalingų veiksnių mus atakuoja, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu, bet tiesa yra ta, kad daugelį kancerogenų, net ir žinodami tai, mes vartojame patys. Grėsmingiausi vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis, maisto kancerogenai, fizinio aktyvumo stoka – yra mūsų pačių valdomi veiksniai. Kiekvieno valioje pasirinkti gyventi sveikai, būti savo sveikatos šeimininku, puoselėti sveikus įpročius savo šeimoje, kolektyve“, – įsitikinusi NVI vadovė.
Pirmos konkrečios žinios apie vėžio genus ir jų mutacijas buvo sukauptos prieš 40 metų. Vėliau, suvokus ligos prigimtį, proveržis tiriant vėžį vyko labai greitai. Šio tūkstantmečio pradžioje jau žinojome daugelį vėžio genų. Šių genų tyrimus pradėjome atlikinėti klinikoje diagnozuojant šeiminį vėžį. Buvo sukurti naujos kartos ir visiškai naujos strategijos vaistai nuo vėžio, kurie ne žudė vėžinę ląstelę, o atrankiai blokavo pakitusius baltymus.
„Prabėgus dar 20 metų mes kalbame apie precizinę personalizuotą mediciną nustatant ir gydant vėžį ir šis mokslo proveržis reikšmingai pailgino daugelio ligonių gyvenimo trukmę. Prieš 10 metų, nustačius pažengusių stadijų melanomą, 5 metų išgyvenamumo vidurkis tesiekė 5 procentus, šiuo metu, taikant inovatyvų gydymą, 5 metus išgyvena daugiau nei pusė šia sunkia liga sergančių pacientų. Bet, aišku, precizinės genomo medicina grįstos onkologijos tikslas – vėžį nustatyti kuo anksčiau, tuo metu, kai liga ankstyvų stadijų ir pagydoma“, – kalbėjo profesorė S. Jarmalaitė.
Ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą
Renginio „Švęsk sveikatą“ tikslas – kalbėti apie ligų prevenciją – svarbiausią įrankį, kuris lemia iki pusės daugelio lėtinių susirgimų, įskaitant ir onkologines ligas. Tai – ne gydytojų, o pačių žmonių rankose, vis dėlto formuojant sveikus įpročius šiek tiek pagalbos reikia.
„Moksliniai vėžio tyrimai, inovacijos ir naujos technologijos gali išgelbėti gyvybes, tačiau norint išgelbėti kuo daugiau gyvybių reikia tuos mokslo pasiekimus suprantamai ir patraukliai pateikti visuomenei, kad žmonės taptų informuoti, sąmoningi savo sveikatos šeimininkai. Labai svarbu sveikos gyvensenos įpročius ugdyti nuo mažens, o žinias apie rizikos veiksnius, kancerogenus įdiegti dar mokyklos suole. Juk vėžio prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą. Ji kainuoja nedaug, o gelbėja gyvybes ir tausoja valstybės resursus. Apie 40 procentų vėžio atvejų galima išvengti aktyviai taikant prevencines priemones“, – duomenimis dalijasi profesorė S. Jarmalaitė.
Štai atsisakius tabako vartojimo būtų galima išvengti 9 iš 10 plaučių vėžio atvejų, o tai – didžiausiu mirtingumu pasižymintis onkologinis susirgimas. Naujame ES Kovos su vėžiu plane yra gan ambicingas siekis – išugdyti kartą be tabako, pasiekti, kad iki 2040 m. ES tabaką vartotų mažiau nei 5 procentai gyventojų.
Alkoholio vartojimas yra daugelio ligų ir mirčių priežastis. Net trečdalis su alkoholio žalingu poveikiu siejamų mirčių yra dėl jo sukelto vėžio. Tik po jo rikiuojasi mirtys dėl kepenų cirozės, širdies ir kraujagyslių ligų bei sužalojimų. Europos statistika rodo, kad alkoholio vartojimas lemia 10 procentų vyrų ir 3 procentus moterų onkologinių susirgimų. O štai apklausa, atlikta Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad tik kas dešimtas apklaustas žmogus žinojo, jog alkoholis didina vėžio riziką.
Genetikos profesorė tęsė, kad nutukimas padidina net 12 rūšių vėžio riziką. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena vėžio riziką sumažina beveik penktadaliu.
„Nors įtikinti žmones sveikai gyventi ir būti fiziškai aktyvius yra labai svarbu mažinant išvengiamų onkologinių susirgimų skaičių, tačiau tai dar ne visos priemonės. Žmonių gyvenseną, sveikatą veikia socioekonominiai veiksniai, jų darbo ir gyvenamoji aplinka, todėl ES Kovos su vėžiu plane daug dėmesio skiriama sveikesnės darbo ir namų aplinkos kūrimui. Numatyti asbesto, radono kontrolės aplinkoje planai, bus siekiama dar labiau riboti pesticidų patekimą į maistą, toliau iš rinkos šalinamos rizikingos maisto pakavimo medžiagos ir pan.“, – vardijo NVI vadovė.
Svarbu žinoti, kad apie penktadalį onkologinių susirgimų yra sukelti infekcijų. COVID-19 pandemija mobilizavo pasaulio sveikatos sistemą efektyviai naujojo viruso diagnostikai, plitimo kontrolei. Panašių veiksmų reikia imtis ir kovojant su vėžį sukeliančiais virusais. Pagrindiniais vėžio sukėlėjais vis dar išlieka žmogaus papilomos virusas (ŽPV), atsakingas už gimdos kaklelio vėžio riziką. Hepatito B ir hepatito C virusinės infekcijos siejamos su padidinta kepenų vėžio rizika. Viena iš efektyviausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių – skiepai nuo ŽPV infekcijos. ES sieks iki 2030 metų paskiepyti bent 90 procentų tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimo apimtis. Lietuvoje gana sėkmingai vyksta ŽPV vakcinacija, tad tikėkimės, kad pavyks pasiekti ES numatytas apimtis ir ateityje pavyks sėkmingiau išvengti išvengiamų ligų.
Kuo jau galima pasinaudoti šiandien?
Sveikos gyvensenos įpročių ugdymas nuo mažumės, sveikatos stiprinimas sportuojant, rizikos veiksnių apribojimas – tai pirminė vėžio prevencijos grandis, kurioje aktyviai dalyvauti skatinama plačioji visuomenė. Antrinė prevencija skirta apsaugoti tam tikroms didesnės rizikos grupėms nuo dažniausių ligų ir šiame prevencijos etape svarbus gydymo įstaigų vaidmuo. Vėžio kontrolei bei ankstyvai diagnostikai daugelis ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, finansuoja atrankinės patikros programas tam tikros amžiaus grupės gyventojams. Nuo 50 metų, atsižvelgiant į lytį, galima nemokamai pasitikrinti dėl krūties ar prostatos vėžio, taip pat dėl storosios žarnos vėžio. Gimdos kaklelio vėžio atrankinė patikra moterims pradedama nuo 25 metų. Aktyviai tikrinamų asmenų amžiaus grupės šiek tiek skiriasi įvairiose ES valstybėse, bet iš esmės šios programos siekia vėžį nustatyti anksti, kai dar yra daug galimybių jį įveikti ir išgelbėti gyvybes.
„Nors ribojimai dėl COVID-19 pandemijos sumažino prevencinių programų aktyvumą, bet ES naujasis Kovos su vėžiu planas ambicingai numato siekti, kad iki 2025 m. net 90 procentų ES tikslinės populiacijos būtų patikrinta dėl krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio. Bus svarstoma galimybė išplėsti patikros programas ir organizuoti patikrą dėl plaučių bei skrandžio vėžio. Džiugu, kad Lietuvoje jau vyksta patikra dėl prostatos vėžio, numatoma planinė burnos vėžio patikra.
Prevencija yra efektyvus ir pigus būdas užkirsti kelią vėžiui, ligos gydymas kainuoja kur kas brangiau. Tad švęskime sveikatą, būkime aktyvūs savo sveikatos šeimininkai“, – linkėjo profesorė S. Jarmalaitė.
Mažais žingsneliais didelių pokyčių link
Kad visuomenė vis aktyviau domisi sveikatą stiprinančiomis priemonėmis, liudija ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė. Jos teigimu, nedideli kasdieniai ritualai, tokie kaip rytinė mankšta ar meditacija, salotų dubenėlis pietums, pasivaikščiojimas po darbo gryname ore ar rutinos pakeitimas dalyvaujant sveikatinimo veikloje, vis populiaresni.
„Džiaugiamės, kad „Vilnius sveikiau“ veikla pritraukia vis daugiau Vilniaus miesto gyventojų, vadinasi, vis daugiau žmonių rūpinasi savo sveikata ir siekia pokyčių. Džiugu, kad žmonės ne tik domisi sporto ir mitybos programomis, bet ir noriai jungiasi į seminarus, kuriuose kalbame ir diskutuojame sąmoningumo, streso, nerimo ir kitais psichikos sveikatinimo klausimais“, – vardijo G. Ropaitė-Beigė.
Tai liudija ir statistika. Štai 2020 metais „Vilnius sveikiau“ suorganizavo du masinius renginius („Danskebank“ Vilniaus maratono 1 km „Vilnius sveikiau“ bėgimas ir Europos sveikos mitybos diena), juose dalyvavo per 3000 Vilniaus miesto gyventojų. Taip pat vesti beveik 4000 teorinių ir praktinių fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, psichikos sveikatos stiprinimo užsiėmimų, juose dalyvavo daugiau nei 10 000 Vilniaus miesto ir rajono gyventojų!
Apie sveiką gyvenseną ir nedidelius, tačiau svarbius pokyčius geresnės savijautos link bus kalbama ir birželio 29 d. renginyje „Švęsk sveikatą“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalysis praktiniais patarimais, kaip pasirengti sveikatai palankią priešpiečių dėžutę, rėmėja „Maxima“ pasirūpins reikiamu produktų krepšeliu ir renginio dalyviai pagal rekomendacijas galės pasiruošti savo kitos dienos priešpiečius. „Vilnius sveikiau“ mitybos specialistai padės vaikučiams sudėlioti didžiulę mitybos piramidę ir papasakos, kodėl svarbu kiekvieną dieną valgyti vaisių ir daržovių, o ledus pasilikti tik retkarčiais pasmaližiauti. Suksime ir laimės ratą – teisingai atsakę į UV spinduliuotės tema parengtus klausimus galės laimėti apsaugos nuo saulės priemonių. „Vilnius sveikiau“ kineziterapeutai atliks kūno masės analizės ir pėdų analizės tyrimus bei trumpus funkcinius testus, kurių metu renginio dalyviai galės įvertinti savo pusiausvyrą ir lankstumą. Na, o norintys daugiau sužinoti praktinių patarimų apie fizinį aktyvumą galės dalyvauti paskaitoje apie dažniausiai daromas klaidas sportuojant. Išklausius šį pranešimą, praktines žinias bus galima pritaikyti jogos užsiėmime.
„Labai svarbu atminti, kad mažais žingsneliais didelių teigiamų sveikatos pokyčių gali pasiekti kiekvienas – tiek jaunas, tiek vyresnio amžiaus žmogus. Sveikatą reikia saugoti, turtinti ir švęsti kiekvieną dieną!“ – įsitikinusi „Vilnius sveikiau“ direktorė.