Statybininkas-filosofas, dizaineris-ekonomistas ar inžinierius-marketingo specialistas – daugeliui išgirdus tokius profesijų derinius greičiausiai kyla daug dvejonių dėl jų suderinamumo. Vis dėlto, ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje keičiantis verslui ir pramonei, keičiasi ir darbuotojams reikalingi įgūdžiai, o tarpdiscipliniškumas – skirtingų sričių išmanymas ir tų žinių taikymas – įgyja vis didesnę reikšmę.
Mokymų įmonės vadovas ir mokymų treneris Mindaugas Grajauskas, Kauno vicemeras Povilas Mačiulis ir elektrinę dviračio pavarą „Rubbee“ sukūręs bei savo verslą vystantis Gediminas Nemanis sutaria, jog skirtingų krypčių išsilavinimas atveria naujas, kartais ir netikėtas galimybes.
M. Grajauskas teigia, kad vadovaujant savo verslui jam pasitarnauja tiek inžinerijos bakalauro, tiek filosofijos magistrantūros studijų metu įgytos žinios bei kompetencijos.
„Dažnai sulaukdavau klausimo, ką aš, statybų inžinierius, veiksiu su filosofijos magistro laipsniu“, – prisimena Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnas.
Dar bakalauro studijų metais pradėjęs dirbti projektavimo įmonėje, šioje srityje vaikinas nesijautė galįs tinkamai save realizuoti, o įsitraukęs į Studentų atstovybės veiklą atrado pomėgį vesti mokymus – ši veikla jo nepaleidžia iki šiol.
Nors statybų sektoriuje vaikinas sukosi neilgai, šiandien mokymų įmonės vadovas sako, kad statybos inžinerijos studijos Statybos ir architektūros fakultete leido ugdyti struktūrinį mąstymą, turėjo įtakos ir sprendimų tikslumui bei jų pasirinkimui.
Inžinerija – sistemiškumui ugdyti, filosofija – nepažintoms sritims atrasti
„Inžinerinės studijos padeda įgyti daugiau organizuotumo ir matyti pasaulį per sistemos prizmę. Man lengva kurti verslo modelius, galvoti struktūriškai apie savo įmonių augimą. Kartais net suprasti, kad verslas neturi perspektyvų, ir tiesiog imtis kažko kito“, – sako M. Grajauskas.
Magistrantūros studijose jis sako atradęs tas gyvenimo sritis, kurios iki tol buvo nepažintos, o baigiamojo darbo tematika tapo vedamų mokymų pagrindu. Dar studijuodamas M. Grajauskas nusprendė įsteigti ir pirmąją savo mokymų įmonę.
„Šiandien, praėjus daugiau nei šešeriems metams nuo magistrantūros studijų pabaigos, padedu sau ir verslo įmonių vadovams bei darbuotojams atrasti asmeninio produktyvumo sprendimus, ieškoti ir atrasti geros savijautos kasdienybėje idėjas, kad kiekvienas galėtų paprasčiausiai labiau mėgautis savo laiku ir gyvenimu“, – pasakoja M. Grajauskas.
Nors filosofija, daugelio požiūriu, yra nepraktiškas mokslas, pats G. Grajauskas mano kitaip. „Aš šiame moksle įžvelgiau daug praktiškumo, todėl drąsiai rinkausi Medijų filosofijos (dabartinė Skaitmeninės kultūros programa) magistrantūros studijas KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete. Man labiausiai rūpėjo, kad studijos būtų įdomios. Dabar žvelgdamas atgal suprantu, kiek daug jose buvo praktiškumo“, – sako M. Grajauskas.
Skirtingų krypčių išsilavinimas atveria naujas galimybes
Kauno vicemeras ir KTU alumnas Povilas Mačiulis taip pat yra puikus pavyzdys, kad nereikia bijoti radikalių pokyčių renkantis specialybę ir studijas, – prieš pradėdamas krimsti ekonomikos mokslus KTU Ekonomikos ir verslo fakultete jis studijavo dizainą.
„Manau, kad dviejų krypčių išsilavinimas suteikia žmogui universalumo. O gebėjimas sujungti kelias disciplinas į, pavyzdžiui, produkto kūrimą – atveria naujas galimybes“, – įsitikinęs jis.
Kauno vicemeras yra atsakingas už daug svarbių miestui sričių: aplinkosaugą, energetiką, investicijas, darnią miesto plėtrą, ūkį ir infrastruktūrą, regioninį bendradarbiavimą, transportą, tad prireikia žinių iš įvairiausių sričių.
P. Mačiulis sako, jog išbandyti save skirtingose srityse vedė smalsumas ir domėjimasis įvairiomis temomis, todėl pradėjęs nuo dizaino studijų dabar akiratį plečia ekonomikos ir energetikos srityje.
„Viešajame sektoriuje nemažai sprendimų priimama spontaniškai ir remiantis emocijomis, – mano P. Mačiulis. – Taip neturėtų būti. Man asmeniškai studijos KTU padėjo suprasti, kaip galima analizuoti, modeliuoti ir išgryninti geriausius ilgalaikius sprendimus. Be to, ekonominė logika yra bet kurios organizacijos pagrindas, todėl pažintis su ekonomika padeda ne tik koordinuoti konkrečias temas savivaldybėje, bet ir vystant privatų verslą.“
Sėkmės formulėje – tarpdiscipliniškumas ir nebijojimas klysti
„Visą gyvenimą konstravau – nuo elektrinių paspirtukų iki reaktyvinių variklių, bet tai buvo tik pomėgis, nieko daugiau. Vieną 2011 m. dieną, kai studijavau mechatroniką KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultete, kilo mintis pasigaminti elektrinį dviratį“, – verslo idėjos gimimą prisimena KTU alumnas Gediminas Nemanis. Jis savo sukurtą elektrinę dviračio pavarą „Rubbee“ pavertė vienu sėkmingiausių startuolių Lietuvoje ir yra UAB „Rubbee“ direktorius, sėkmingai vystantis verslą.
Vaikinui labai padėjo universitete įgytos elektronikos bei mechaninio projektavimo žinios, tačiau jomis jaunasis inžinierius neapsiribojo – po metų pertraukos jis grįžo į universitetą, tik šį kartą studijavo marketingą Ekonomikos ir verslo fakultete ir įgijo magistro laipsnį.
„Motyvacijos ir užsispyrimo man niekada netrūko, būtent dėl to po metų pertraukos pratęsiau studijas. Visiems sakau: „Išmokus konstruoti, būtina išmokti ir parduoti“, – neabejoja G. Nemanis. Šiandien jis rūpinasi verslo plėtra, o techniniai produkto aspektai patikėti jo komandai.
Jis pabrėžia, kad Lietuvoje yra labai daug finansavimo ir techninių galimybių išbandyti savo idėją, kuri ateityje gali išaugti į verslą. „KTU „Startup Space“ „AdVenture“, „Demola“, „Verslauk“ – tai tik kelios tokios galimybės“, – vardija G. Nemanis.
Jo teigimu, svarbiausia yra nebijoti klysti, priimti blogus sprendimus, nes rizikingi sprendimai versle gali reikšti ir sėkmę.
Nuolatinis mokymasis – svarbi gyvenimo dalis
M. Grajauskas akcentuoja, jog gyvenimas pats savaime yra kompleksinis, todėl svarbu nuolat mokytis, tobulėti, ieškoti geriausiai atsiskleisti padedančių veiklų.
„Suprantu, kad šis pasakymas yra labai banalus. Bet jam norisi įkvėpti gyvybės. Mano požiūriu, mokymasis – ne tik formalios studijos. Tai yra domėjimasis tuo, kas žmogui yra įdomu, net jei tai atrodo ir nepraktiška. Dažnai daug praktiškumo slypi iš pirmo žvilgsnio labai nepraktiškuose dalykuose“, – pastebi mokymų treneris.
Jo teigimu, praturtinant savo įgūdžių, gebėjimų bagažą vienoje srityje, šie neišvengiamai persikelia ir į kitas. „Mano kovos menų patirtis treniruotėse padeda ir versle formuojant savo įpročius. Skirtingos veiklos nereiškia, kad turime būti „visų galų meistrais“, visuomet bus sritys, temos, kurios žavės, kurios siesis tarpusavyje“, – neabejoja M. Grajauskas.
KTU ir asmeninio archyvo nuotr.