Gandras (Ramygaloje vadintas busilu) – Lietuvos nacionalinis paukštis. Jis nuo seno laikytas šventu paukščiu, globėju, nešančiu laimę, gerovę, teisingumą. Jis – dangaus antspaudo saugotojas, galįs žmonių ligas paimti, nudanginti į neįžengiamas pelkes ir ten palikti. Galbūt todėl gandras yra mieliausias sodybos kaimynas, atnešantis laimę, gerovę namams, šalia kurių, dažniausiai šeimininkų iškeltame gandralizdyje, jis ir apsigyvena. Gandras namus dar lanko „atnešdamas“ vaikelį. Tad kaip šeimos, meilės savo kraštui ir bendruomenei simbolis jis puikuojasi ant Ramygalos miesto herbo. Visa tai paskatino atkurti šio krašto Gandrinių šventimo tradicijas.
Kovo 25 d. Gandrų sugrįžimo šventė buvo linksmai ir žaismingai paminėta Ramygalos aikštėje. Joje rinkosi ir maži, ir dideli. Visi puošėsi gandrų sparnais – skraistelėmis – ir galvelėmis – ilgasnapėmis karūnomis. Gandro karūna buvo vainikuotas ir Ramygalos seniūnijos seniūnas V. Chirv, kuriam ši šventė dviguba: mat tądien parskrisdami gandrai ir jį į šį pasaulį atnešė. Tad visi draugiškai sudainavę seniūnui „Su gimimo diena“, ėmė dairytis į dangų, ar kas nepamatys gandro parlekiančio. Kadangi dangus buvo apniukęs, buvo matyti tik tie „gandrai“, kurie aplink aikštę ratus suko. Gandras Jonas (Laimutis Raziūnas) ir Gandrė Asta (Asta Žemkauskienė) pamokė visus, kaip reikia gandrus pašaukti, kokiais vardais vadinti, kaip juos pamėgdžioti. Mėgdžiojo ir kitus paukščius, o vaikai „gandriukai“, kurie atspėjo, kokio paukščio trelę išgirdo, buvo apdovanoti varlytėmis. Kaip žinoma, varliukai gandrams – gardžiausias skanėstas, bet norint jų pasigauti tenka ir kojas sušlapti.
Smagiai visi „varlinėjo“ žaisdami žaidimus, estafetes ir komandomis, ir pavieniui. Prisidūkę, privarlinėję, visi skambant gandrų valsui ritmingai ir aukštai keldami kojas ilga vora žirgliojo aplink aikštę. Apsukus ratą laukė maloni staigmena: dailiai supakuoti meduoliukai. Juos dosniai dalijo Ramygalos kultūros centro direktorė L. Kubiliūnienė. Tai taip pat atgaivinta senovinė tradicija, mat šeimininkės Gandrinių dieną ruošdavo ypatingus pavakarius artojams, kepdavo įvairių grūdų bandeles. Tikėta, kad tada javai gerai dygs. Jas dovanodavo ir kaimynams ko nors gero palinkėdami arba pakabindavo sausainėlį ant tvoros kaip draugystės ženklą. Šventei pyragėlių pagal seną receptą prikepė Ramygalos malūno šeimininkė V. Plučienė.
Prisidūkę, daug ko įdomaus sužinoję, visi 53 „gandrai“ nuskrido į savo gūžtas, prieš tai už šventę padėkoję kultūros darbuotojams Loretai Kubiliūnienei, Astai Žemkauskienei, Laimučiui Raziūnui, Algimantai Balakauskienei ir jos meno būrelio vaikučiams. Šventės rengėjai dėkoja rėmėjams: knygynui „Šviesva“, savanorei Evelinai Zupkaitei ir Ramygalos malūnui.
Parengė Audronė Palionienė, www.ramygala.lt