Nepaisant puikių darbo sąlygų ir solidaus darbo užmokesčio, skaičiuojama, kad 2030 m. geologų trūkumas išaugs iki katastrofiškos 135 tūkst. ribos vien JAV. Europoje taip pat nespėjama parengti reikiamos geologų armijos.
Darbo užmokestis – vienas didžiausių rinkoje, tačiau priklausomas nuo verslo poreikių
Kaip rodo naujienų agentūros „Forbes“ tyrimai, JAV pradedančiųjų geologų su bakalauro, magistro ir daktaro kvalifikaciniu laipsniu alga siekia atitinkamai 94, 103 ir 117 tūkst. dolerių per metus, t. y. 2–3 kartus daugiau nei vidutinio amerikiečio atlyginimas. Lietuvoje geologai-ekspeditoriai jau dabar kas mėnesį gauna algos lapelius su 3–5 tūkst. eurų suma. Geologų, dirbančių vienoje iš nacionalinio turto valdymo sričių – naudingųjų iškasenų, ypač naftos, paieškos srityje, darbo užmokestis siekia apie 2 tūkst. eurų per mėnesį.
„Panaši situacija yra ir Didžiojoje Britanijoje, kur pradinis geologų uždarbis pats didžiausias tarp visų profesijų ir irgi daugmaž dvigubai didesnis nei vidutinis šios šalies atlyginimas“, – teigia Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) Geomokslų instituto docentas Andrejus Spiridonovas.
Jo manymu, darbo užmokestis ir geologų paklausa atspindi geologinių išteklių, tokių kaip kuras, metalai ir statybinės medžiagos, kainą. Daugybė geologų dirba aplinkos tyrimų, apsaugos ir viešajame sektoriuose. Paprastai šių sektorių darbdaviai moka nuo 10 proc. iki 40 proc. didesnį nei vidutinis atlyginimą. Tačiau užimtumas aplinkosaugos ir viešajame sektoriuje dažnai yra stabilesnis nei žaliavų paieškos rinkoje, kur kainos ir atlyginimai gali šokinėti.
Šiuo metu ypač aktuali inžinerinės geologijos sritis, kurios specialistai atlieka grunto tyrimus įvairių pastatų projektavimui ir statyboms. Daugelis prisimena, kaip 2017 m. gruodžio 24 d. Vilniuje, Upės gatvėje, atsivėrusi smegduobė suparalyžiavo visą sostinę. Šioje istorijoje geologiniai tyrimai buvo atlikti profesionaliai, tai tik patvirtino, kad žemės tyrimai yra neatsiejama verslo dalis. Vis dėlto moksleiviai vangiai renkasi geologijos studijas. Kodėl?
Mokyklose žodis „geologija“ turi skambėti dažniau
Dr. A. Spiridonovas sako, kad bendrojo ugdymo programose per mažai dėmesio skiriama geologijai. Nors geomokslus vaikai mokosi, bet net geologijos, paleontologijos ar klimatologijos sąvokos neretam mokyklą pabaigusiam jaunuoliui nėra žinomos.
„Mokyklose apie geologiją vaikams papasakojama tik bendromis frazėmis. Geologija išskaidyta į kelias disciplinas ir pateikiama atskiromis dalimis. Net ir tarp aukštųjų mokyklų Lietuvoje tik Vilniaus universitetas rengia plačios specializacijos geologus“, – sako dr. A. Spiridonovas.
Dr. Andrej Spiridonov
E. Kurausko nuotrauka
http://naujienos.vu.lt