Geologiniai tyrimai – tai viena svarbiausių statybos tyrimų rūšių. Šiais tyrimais gauti duomenys yra reikalingi sprendžiant apie ketinamo statyti statinio pagrindo ypatumus bei sklypo tinkamumą tam tikriems pamatų tipams. Pritaikius reikiamus tyrimų metodus, surenkama informacija apie grunto sluoksnių storį, stiprumą, pastovumą, požeminių vandenų gylį bei kitas savybes, nuo kurių priklauso galimų pavojingų procesų rizika ir galimi pokyčiai, esant apkrovai.
Kaip yra atliekami geologiniai tyrimai?
Atliekant geologinius tyrimus, gali būti pasitelkiami įvairūs metodai. Vienas dažniausiai taikomų – statinis zondavimas, pasižymintis ne tik operatyvumu, bet ir tiksliais rezultatais, iš kurių galima spręsti apie pagrindo stiprumą, jo grunto mechanines savybes ir kita.
Kuo naudingi geologiniai tyrimai?
Priklausomai nuo tokių veiksnių, kaip statinio dydis ir grunto ypatybės, pastatas veikia gruntą nuo 5 iki net iki 30–40 metrų gylio. Ne kas kita, kaip atliktų geologinius tyrimų atsakymai leidžia daryti objektyvias išvadas, ar konkrečiame žemės sklype esančio grunto sluoksnių storio bei stiprumo pakanka būsimo statybos projekto įgyvendinimui. O tai – svarbi garantija, jog statinio pamatai bus kokybiški, tad ir pats pastatas – ilgaamžis bei saugus. Taip pat – galimybė išvengti nenumatytų pasekmių (pavyzdžiui, statinio deformacijos) ir su jų likvidavimu susijusių išlaidų.
Kalbant apie išlaidas, geologiniai tyrimai gali padėti sutaupyti. Ištyrus gruntą, gali būti parenkamas tinkamiausias pamatų tipas bei jų įrengimo būdas. Vadinasi, gali būti pasirenkamas individualiu atveju racionaliausias, o ne, jei tam nėra būtinybės, pats brangiausias sprendimas.
Kada būtina atlikti geologinius tyrimus?
Remiantis Statybos techniniame reglamente įtvirtinta tvarka, statinių projektų konstrukcinės dalies sprendimai bei skaičiavimai turi būti pagrindžiami atliktų inžinerinių grunto geologinių tyrimų duomenimis. Toliau paminėtos situacijos, kada, remiantis įstatymuose numatyta tvarka, geologiniai tyrimai turi būti atliekami privalomai.
Ketinant statyti didesnį nei 80 m² ploto gyvenamosios ar kitos paskirties ypatingąjį ar neypatingąjį pastatą.
Ruošiant rekonstravimo, kapitalinio remonto (kai ketinama keisti pamatų konstrukciją), tvarkybos darbų projektus.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog dar griežtesnės taisyklės galioja, kalbant apie geologinių tyrimų atlikimo būtinybę karstinėse vietovėse, kuriose, kaip žinoma, grunto deformacijos gerokai dažnesnės.
Kokios galimos pasekmės ignoruojant geologinių tyrimų atlikimo rekomendacijas?
Net ir tais atvejais, kai įstatymai nenumato geologinių tyrimų būtinybės, derėtų apsvarstyti galimybę dėl jų atlikimo. Priešingu atveju dar statybų metu ar jau eksploatuojant statinį gali iškilti tokių problemų kaip:
- normų neatitinkantis didelis arba netolygus statinio nusėdimas;
- pastato sienų suskilinėjimas, sutrūkinėjimas;
- pamatų drėkimas;
- požeminių pastatų dalių užliejimas;
- kelio dangos deformacijos ir kita.
Daugiau nei akivaizdu: geologinių tyrimų kaina tikrai nėra didelė, atsižvelgiant į jų potencialią naudą ir galimybę išvengti rimtų pavojų ateityje.
Jei ir jums aktualu geologiniai tyrimai, nesvarbu, tai – įstatymų numatyta būtinybė arba tiesiog racionalus asmeninis sprendimas, UAB „Tyrimų laboratorija“ pasiruošusi suteikti tokias paslaugas, kaip statinis zondavimas, grunto mėginių paėmimas, inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitų remiantis gautomis išvadomis parengimas, taip pat geotechninės konsultacijos aktualiais klausimais.
Partnerio turinys