Senatvė – gyvenimo etapas, kada paliekame darbus ir pagaliau užsiimame mėgstama veikla. Tai laikas, kurį skiriame savo pomėgiams. Tačiau šalia mūsų yra tų, kurie senatvėje stokoja ne tik pramogų, bet ir vaistų ar net maisto. Tokia dalia teko mokytojo darbą pasirinkusiai, gyvenimą jaunųjų ugdymui skyrusiai Danutei Povilonytei. Apie skurdo bei kūrybos paženklintą gyvenimo kelią su Danute kalbėjosi LNK televizijos laidų vedėjas, žurnalistas ir dainininkas Giedrius Leškevičius.
„Mano būtis niekada nebuvo lengva“, – pasakojo garbaus amžiaus panevėžietė. Problemos prasidėjo dar vaikystėje – šeimoje stigo meilės ir šilumos, Danutė dėl to labai sielojosi. Nuolatinis stresas mokykloje besimokančiai mergaitei sukėlė sunkių žarnyno problemų. Pabėgti nuo slogios aplinkos Danutei padėjo literatūra. Skaitomos istorijos mergaitę nunešdavo į šviesius nepažįstamus pasaulius. Vėliau, būdama jautrios sielos mergina, pati pradėjo kurti eilėraščius. Juose išliedavo susikaupusius ir neišgirstus jausmus. Kūrybinį jos talentą pastebėjo literatūros mokytoja, ši ir paskatino ją toliau kurti, taip pat baigti lietuvių kalbos ir literatūros studijas.
Su didžiausiu džiaugsmu ir nostalgija moteris Giedriui pasakojo apie septyniolika metų, kuriuos praleido mokykloje. Vaikams ji dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, o vėliau – ir tikybą. Danutė žurnalistui pripažino, kad dėl ligų nenorėjo kurti savo šeimos. Kamuojama sveikatos problemų, moteris pabijojo, kad tokias bėdas gali paveldėti ir jos vaikai. Tad visą savo šilumą ir meilę skyrė savo mokiniams. Tarsi būtų maža Danutės atsidavimo mokytojo profesijai, prieš dešimtmetį geraširdė moteris ėmėsi globoti vaikus iš Algimanto Bandzos vaikų globos namų. Itin kukliai gyvendama pedagogė bandė suteikti vaikams šeiminę meilę – vedžiodavo po renginius, miesto šventes, vaišindavo geriausiu maistu, kokį turėjo pati.
Beveik dvidešimtmetis darbo mokykloje iš Danutės pareikalavo daug fizinių ir dvasinių jėgų. Nuolatinis stresas dar labiau pakenkė ir taip silpnai pedagogės sveikatai. Moteris buvo priversta atsisakyti didžiausio savo gyvenimo džiaugsmo – mokytojo darbo. Praradus jį ir perkant brangius vaistus, žiojėjusi finansinė duobė pavirto praraja. Dabar moteris priversta verstis iš nedidelės neįgalumo pašalpos.
Šiandien Danutė, jau įkopusi į septintąją dešimtį, lanko Panevėžio neįgalių žmonių centrą. Nepaisydama finansinių bei sveikatos problemų, mokytoja vis dar dovanoja save kitiems – globoja berniuką, kurį meiliai vadina Aivarėliu. Nedidukei, inteligentiškai, išsilavinusiai moteriai gyvenimo prasmė yra savęs aukojimas – atidavimas kitiems žmonėms. „Kitiems to dėmesio, meilės ar gero žodžio trūksta labiau nei man pačiai“, – akis nuo kameros suka Danutė.
Televizijos laidų vedėją G. Leškevičių labai sujaudino altruistės pasakojimas, nes jos skurdi buitis šaukte šaukia, jog pagalbos reikia pačiai Danutei – moteris gyvena kukliame tėvų paliktame dviejų kambarėlių bute.
Giedrius žavėjosi, jog, net prislėgta ligų bei finansinių rūpesčių, stokodama vaistų ir skalsesnio kąsnio, Danutė nestokoja meilės pasauliui ir kūrybingumo. Tad dainuoti mėgstantis žurnalistas moteriai padovanojo didžiausią – kūrybos – dovaną. Nepaprastai jautrų jauno žurnalisto ir geradarės mokytojos duetą išgirskite šį penktadienį per LNK žiūrėdami „Maisto banko“ labdaros koncertą „PasiDalink“. Koncerto metu bus renkamos lėšos padėti labiausiai nepasiturintiems žmonėms. Tiesioginės transliacijos pradžia – 19.30 val.
LNK nuotr.