Bendradarbiaudamas su Kauno technologijos universitetu (KTU), žinomas kompozitorius ir dėstytojas Giedrius Kuprevičius tęsia viešų paskaitų ciklą „Menas ir technologijos“. Vasario 5 d. profesorius visuomenę kviečia į KTU Kultūros centre (Laisvės al. 13) vyksiantį trečiąjį susitikimą intriguojančiu pavadinimu „Elektronikos spindesys ir skurdas“.
Pirmosios dvi KTU profesoriaus emerito G. Kuprevičiaus paskaitos – „Richardo Wagnerio technikos labirintuose“ ir „Liturginės muzikos matrica. Kalėdų laikas“ – sulaukė didelio klausytojų dėmesio ir atgarsio. Neabejojama, kad ir trečioji elektroninės muzikos pradininko Lietuvoje paskaita sulauks ne ką mažesnio pasisekimo.
Trečiosios Jūsų atvirų paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ paskaitos pavadinimas „Elektronikos spindesys ir skurdas“ skamba provokuojančiai. Kuo šį kartą nustebinsite savo klausytojus?
Man pačiam tokia atviros paskaitos antraštė pasirodė kiek netikėta, tačiau mintyse seniai kirbėjo noras plačiau pasamprotauti apie elektronikos vaidmenį meno pasaulyje. Žinoma, per pusantros valandos neįmanoma aprėpti visos gausios ir nepaprastai greitai naujais faktais pasipildančios šio stiliaus istorijos. Gi spindesį visada lydi skurdas, ir atvirkščiai, ypač jei spindesys eksponuojamas itin pabrėžtinai. Mano paskaita nei smerks, nei girs – tiesiog jau laikas kalbėti be euforijos.
Kaip muzikos ir garso kompiuterizacija pakeitė muzikos industriją?
Labai pakeitė, ir ne į pačią geriausią pusę. Šioje srityje atsirado labai daug šarlatanų ir apsišaukėlių. Lygiai taip pat, kaip ir su būrėjomis: turi kompiuterį, vadinasi, buri iš jo „tirščių“. Dabar net vaikai, visiškai neišmanantys muzikinio rašto, gali sukurti savo kūrinėlių, įkelti juos į svetainę „YouTube“ ir visokius socialinius interneto tinklus, o po to belieka tik sekti, kiek kas paspaudė „patiko“, pasiklausė, nusikopijavo (jei patiko). Ši galimybė labai sumenkino muzikos meno prestižą ir pačios muzikos prasmę.
Su grupe „Argo“ buvote elektroninės muzikos pradininkas Lietuvoje ir tuometėje Sovietų Sąjungoje. Kaip elektroniniai instrumentai ir jų teikiamos galimybės pasikeitė nuo tada? Ar tuo laiku pasaulyje ir Lietuvoje kurta elektroninė muzika šiandien atrodo naivi, ar ji neprarado savo žavesio?
Man visada buvo įdomu naujovės. Tiesa, esu išauklėtas į jas žiūrėti atsargiai, bet be baimės. Savo kūrybiniame kelyje išbandžiau visus stilius, technikas ir dabar galiu laisvai naudotis tiek senomis, tiek pačiomis naujausiomis muzikos programomis, kurios mano studijoje yra įdiegtos legaliai.
Praeito šimtmečio pirmieji elektroninės muzikos daigai dabar suvešėjo, užaugo, tačiau jau pradėjo gožti vienas kitą, daugintis patys iš savęs, tad yra nesuskaičiuojamai daug išsigimimų, pasikartojimų.
Kodėl svarbu priartinti meną prie technologijų?
Menas su technologijomis visada žengė kartu – nuo pirmykščio žmogaus piešinių urvuose iki šių dienų. Meno ir technologijų jungimasis vyko ir vyksta visose srityse, ne tik muzikoje ar literatūroje. Tai labai įdomi simbiozė.
Ar, norėdami būti matomi visuomenėje ir pripažįstami kritikų, menininkai ateityje bus priversti naudoti tik modernias technologijas (vaizdo ir šviesos instaliacijas, vaizdo projekcijas, vaizdo montažus, 3D formas) ir pamiršti senuosius įrankius? O gal jie jau pamiršti?
Kompiuterinis menas bus gyvas tiek, kiek kiti žmonės galės jį atlikti. Mano tyrimai rodo, kad tai, ko neįmanoma atlikti ar pakartoti, pasmerkta užmarščiai. Gal kiek geresnėje pozicijoje yra dailė, tačiau, kaip ir visi laikmenose fiksuoti gyvieji vaizdai, šis vaizdo menas labai greitai moraliai sensta, o meninė vertė dažnai lieka tik istorinė. Tokia jau žmogaus prigimtis – negyvi dalykai jo nedomina.
Amerikos kino režisierius, scenaristas, animatorius Džonas Alanas Laseteris yra pasakęs, kad „menas meta iššūkį technologijoms, o technologijos įkvepia meną“. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Jam gal ir taip, tačiau sutariame be jokių iššūkių. Jei jų ir atsiranda, tai dažniausiai baigiasi projektų žlugimu, nes lenktynės mene neįmanomos. Nesusikalbėjimas gimdo skurdą ne tik elektroninio meno pasaulyje.
Atvirų paskaitų ciklas su G. Kuprevičiumi vyksta KTU Kultūros centro (Laisvės al. 13) 6 aukšto salėje ketvirtadieniais nuo 18 iki 19.30 val. Paskaitų tvarkaraštis:
2015 m. vasario 5 d. – „Elektronikos spindesys ir skurdas“;
2015 m. kovo 5 d. – „Kultūrų technologijų kultūra“;
2015 m. balandžio 2 d. – „Ornitologijos metamorfozės. Velykų laikas“;
2015 m. gegužės 7 d. – „Ne tik muzikos instrumentų pjūvis“.