Jau antrus metus iš eilės neformalios jaunimo grupės „Veikiam“ vykdomas tęstinis projektas jaunimo laisvalaikio įvairinimui ir užimtumui didinti. Pernai stovykloje dalyvavo tik Girdžių seniūnijos jaunimas nuo 14 iki 25 metų. Šiemet, pasirašius bendradarbiavimo sutartį su Jurbarko rajono Eržvilko gimnazija, projektas apėmė dvi seniūnijas – Girdžių ir Eržvilko, kuriame dalyvavo dvidešimt vienas 14–19 metų jaunuolis.
Pradžia intrigavo
Rugpjūčio mėnesio pirmosios dienos šių seniūnijų jaunimui buvo intensyvios. Pirmąją dieną visi rinkosi į Girdžių estradą, kur vieni su kitais susipažino, buvo suskirstyti į komandas ir gavo pirmąsias komandines užduotis. Iš viso susidarė penkios komandos, kurios čia pat galvojo pavadinimus („Rimti kentai“, „Lašišos“, „Malabaha“, „Miškiniai“ ir „Pakalnutės“) bei gavę priemonių, kūrė savo vėliavas. Tiesa, visi su nekantrumu laukė, kada gi galės pajudėti stovyklavietės link, nors tikslios vietos ir nežinojo. Viena iš stovyklos vadovių – Agnė – įteikė pirmąsias užuominas, pagal kurias komandos judėjo tikslo link. Iš viso dalyviai turėjo įminti 14 užuominų, kurios buvo paslėptos įvairiose Girdžių, Butrimų ir Miliušių kaimų vietose. Kiekvieną užuominą reikėjo ne tik iššifruoti, tačiau ir atsakyti į pateiktus klausimus, už kuriuos vėliau skirti balai.
Palapinių statymo darbai
Komandos sekė vieną užuominą po kitos ir netruko rasti stovyklavietę. Pavargę nuo vasaros karščio dalyviai nekantravo sužinoti, kas jų laukia toliau. Neilgas poilsis ir komandos kibo į palapinių, iš gamtoje rastų medžiagų, statymo darbus. Vienos komandos į užduotį pažiūrėjo kūrybiškai, kitos – rimtai, tačiau visų palapinės pavyko ir galėjo atlikti savo funkciją – priglausti nakčiai. Tiesa, nakčiai išdygo šiuolaikiškų palapinių kvartalas, tačiau stovyklautojai įrodė, kad esant reikalui nepražūtų ir be jų.
Vakaras prie laužo
Vakarėjo… Tad reikėjo pasirūpinti laužu, nuraminti „maršą grojantį“ pilvą bei pagalvoti, kaip smagiai praleisti vakarą. Taigi komandų vėl laukė užduotys. Vieni turėjo pririnkti šakų, užkurti laužą ir kūrenti jį visą vakarą. Kiti – prigaudyti žuvies žuvienei. Treti – pasiruošti daržovių ir išvirti žuvienę. Dar kitos dvi komandos turėjo sugalvoti vakaro programą ir suorganizuoti rytinę mankštą. Visi kibo į darbus. Laužas degė, žuvienė garavo, visi smagiai sėdėjome aplink laužą. Pasisotinę ir atgavę jėgas visi žaidė įvairius žaidimus, bendravo ir jaukiai vakarojo prie laužo.
Pusryčių paieškos tik po mankštos
Antroji diena žadėjo taip pat didelių staigmenų. Rytinė mankšta vos praplėšus akis ir… pusryčių paieška. Taip, taip, komandos turėjo susirasti savo pusryčius, kurie buvo išslapstyti įvairiose stovyklavietės vietose. Vienos komandos greitai grįžo su pusryčiais ir galėjo ramiai teptis sumuštinius bei mėgautis rytine arbata, kiti – užtruko ilgėliau. Bet alkanų neliko.
Baidarių žygis ir vakarojimas iki paryčių
Pasirūpinę pietumis, prisikrovę vandens jaunuoliai iškeliavo į žygį baidarėmis. Prieš akis laukė keliolika kilometrų išbandant jėgas Mituvos upėje: seklumos, bebrų užtvankos, vėl seklumos, kitos užtvaros, intensyvus irklavimas, virtimai iš baidarių, pietūs ant vandens ir kiti iššūkiai. Stovyklos dalyviai šauniai susidorojo su iškilusiais sunkumais. Nepraradę optimizmo visi parkeliavo į stovyklavietę. Laukė vėl šaunus vakaras prie laužo, dalinimasis įspūdžiais, įvairūs žaidimai bei pašnekesiai. Paskutinioji naktis – niekas nenorėjo miegoti. Kai kurie liko ir visą naktį po atviru dangumi, iškeitę saugų miegą palapinėse, įsisukę į miegmaišius miegojo prie laužo. O laužas negeso visą naktį…
Kliūčių ruožas
Vėlyvas trečiosios dienos rytas, karštis ir žinia, kad jau šiandien visi skirstysimės. Tačiau dar ne viskas. Pasistiprinusios komandos ruošėsi kliūčių ruožui. Supažindintos su kliūčių išdėstymu ir tvarka, vieną po kitos jas įveikė. Pirmoji užduotis buvo kuo greičiau pastatyti palapinę, antroji – įveikti virvių raizgalynę ir pereiti dvi atkarpas nutiestomis virvėmis tarp medžių. Kita kliūtis – status kalnas. Virve komandos turėjo kuo greičiau įlipti į šį kalną ir skuosti iki kitos kliūties. Nusileidę šlaitu bei pasinaudodami nuleista virve, pasiekė upę. Čia dalyviai turėjo ją perbristi, kuo greičiau užsėsti ant padangų ir irkluodami prieš srovę, pasiekti kitą kliūtį. Atsipūsti nebuvo kada, nes dar viena kliūtis – šliaužimas. Ir tai dar ne viskas. Po to vėl persikėlimas per upę ir išlipus į krantą, šokavimas su maišais iki sustatytos palapinės. Kliūčių ruožas pasibaigė užduotimi – palapinės išardymu ir sudėjimu į maišą. Tarp kiekvienos kliūties komandos turėjo atsakyti į pateiktus įvairius praktinius klausimus, kurių jiems galėtų prireikti norint išgyventi gamtoje.
Pralaimėjusių nebuvo
Visos komandos įveikė kliūtis ir džiaugėsi savo rezultatais. Pabaigoje, peržiūrėtos visų dienų užduotys ir susumuoti balai. Stipriausia šįkart buvo komanda „Miškiniai“, surinkę 37 balus. Keletu balų nuo jų atsiliko komanda „Rimti kentai“. Jie surinko 35 balus. Kitos komandos viena nuo kitos skyrėsi labai nežymiai. 31 balą surinko komanda „Pakalnutės“, o komanda „Lašišos“ surinko 30,5 balus. Vos vos nuo jų atsiliko komanda „Malabaha“. Jie surinko 30 balų. Po to buvo sotūs pietūs kepant dešreles ant laužo, dovanėlių įteikimas vienas kitam bei diplomų dalyviams už drąsą ir ištvermę išgyvent gamtoje 3 dienas.
Stovyklą surengė trys žmonės
Jaunimas atsisveikino gerai nusiteikęs, pasikrovęs įspūdžių, įgavęs daugiau patirties ir savarankiškumo. Tikimės, kad įgytos žinios ir išgyvenimas gamtoje ateityje pravers 11 Eržvilko jaunuolių, su kuriais visas dienas stovykloje dalyvavo Eržvilko gimnazijos socialinė pedagogė Jolita Mockaitienė bei 10 Girdžių seniūnijos merginų ir vaikinų. Projektas įgyvendintas iš Jurbarko rajono savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų jaunimo veiklos skatinimui. Visą stovyklos veiklą planavo ir koordinavo, užduotis rengė stovyklos vadovės Laura Molčankinaitė ir Agnė Vaznytė. Rengiant kliūčių ruožą talkino Girdžių pagrindinė mokyklos kūno kultūros mokytojas Linas Klijūnas.
Parengė Laura Molčankinaitė
