Kalbame apie emigraciją ir jos tempus, kurių sparta yra grindžiama nepalankia ekonomika, dideliais mokesčiais ir nepakankama gyvenimo kokybe. Siekiame stabdyti emigraciją, tačiau kaip elgiamės su tais, kurie pasirenka kelią atgal? Jiems kyla daug klausimų, kurie stabdo norą grįžti į gimtąją šalį. Du buvę emigrantai – Vidas Vinciūnas ir Arūnas Bagdanovas – patogų ir užtikrintą gyvenimą Norvegijoje pakeitė į verslą tarp savų sienų.
Pagrindinė priežastis, kuri privertė ryžtis išvykti, – užklupusi krizė. Vidas pasakojo: „Prieš 10 metų atidariau savo įmonę, sėkmingai vykdėme verslą, tačiau atėjus krizei užsakymai baigėsi. Eidavome per butus ir klausdavome, ar nereikia pagalbos, klijuodavau lipdukus su savo kontaktais. Tačiau buvo visiškas štilis, o iš kažko gyventi reikia. Išvažiavau vienas į Norvegiją, tuščiomis.“
Vidas teigė, jog pirmieji metai buvo tikrai nelengvi, o ant lėkštutės niekas nieko nepadėjo. „Be abejo, po truputį plėtėsi pažintys, atsirado geresnis darbas, bet vis tiek ten jautiesi užsienietis“, – pasakojo Vidas.
Abu pašnekovai pripažįsta, kad meilė Lietuvai visada buvo, kelis kartus per metus grįždavo pas gimines į Lietuvą. Mintį grįžti atgalios paskatino aplinkiniai, jų pasakojimai, jog nėra taip blogai ir čia. „Paskatino ir žiniasklaida, nes žiūrime lietuviškas žinias, laidas, – dėstė Vidas. – Pirmasis rimtas impulsas buvo darbe, kai su Arūnu besišnekėdami nusprendėme, kad nebėra kantrybės, reikia važiuoti atgal į Lietuvą. Nusipirkom bilietus ir štai mes jau čia.“
Nors meilė Lietuvai yra didžiosios dalies emigrantų širdyse, tačiau baimės stabdo žengti pirmąjį žingsnį. Pirmiausia, nepasitikėjimas pačiais lietuviais. Taip pat žmonės, gyvenę ne vienus metus svetur, jau yra praradę supratimą apie įsitvirtinimą Lietuvoje, jiems trūksta įvairiapusės informacijos. „Žmonės tiesiog nežino, kad galima gauti tiek daug informacijos nemokamai. Mes kreipėmės į Prezidentūrą, kreipėmės į „Verslią Lietuvą“, sužinojome apie verslo steigimą, apie finansines galimybes. Tokios konsultacijos Norvegijoje mums būtų kainavusios tūkstančius, o čia už tai nereikėjo nieko mokėti.“
VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovė Eglė Stebulienė pastebi vis didėjantį susidomėjimą iš emigrantų ir mato jau ir sėkmingai veikiančius verslus, kurie yra įkurti grįžusių lietuvių. „Pastaruosius 3 metus stebime vis didesnį lietuvių emigrantų susidomėjimą ne tik grįžti į Lietuvą, bet ir pritaikyti užsienyje įgytą patirtį kuriant verslą. Galbūt tam turi įtakos geopolitinė situacija Europoje, galbūt „Brexitas“. O galbūt grįžusieji tampa ambasadoriais ir papasakoja užsienyje gyvenantiems giminaičiams bei draugams, kad Lietuva gražėja, plečiasi ir ieško investuotojų. Emigrantai – ypatingi mūsų klientai, kuriuos ne tik lydime ir globojame verslo pradžios kelyje, bet ir padedame išspręsti įvairias biurokratines, socialines dilemas. Ne paslaptis, jog šie žmonės atitrūkę nuo mūsų kasdienybės, tad išties smagu jiems padėti ir išgirsti nuoširdų „ačiū“.
„Versli Lietuva“ kviečia konsultuotis verslo pradžios klausimais, o „Renkuosi Lietuvą“ kviečia konsultuotis dėl įvairių formalumų, susijusių su įsitvirtinimu Lietuvoje. Pagalba teikiama nemokamai, daugiau informacijos apie paslaugas – portale www.verslilietuva.lt.
„Verslios Lietuvos“ nuotr.