Šiandien Lietuvos įmonės ir organizacijos susiduria su Z karta – žmonėmis, kurie gimė vėliau nei 1990 metais ir pradeda įsilieti į darbo rinką. Pasaulinės apklausos rodo, kad šie jauni žmonės per savo gyvenimą ketina pakeisti apie 20 darbdavių ir norėtų pasiekti karjeros aukštumų 5-iose įvairiose srityse: nuo reklamos ir IT programavimo iki architektūros ar medicinos. „Ir viskas dėl to, kad Z karta nori įgyti kuo daugiau įgūdžių ir nestandartinės patirties, kuri jauniems žmonėms leistų realizuoti savo kūrybinį potencialą“, – pasakoja Gerda Baltrūnaitė, personalo paieškos ir laikino įdarbinimo įmonės „Manpower Lit“ pardavimo vadovė Lietuvoje.
Specialistai sako, kad ankstesnės kartos buvo kitokios: X karta – gimusieji apytiksliai 1960–1980 metais – galėjo visą gyvenimą dirbti tą patį darbą, jei jis leistų užtikrinti finansinį stabilumą. Y karta – gimusieji vėliau nei 1980 metais – gyvena tam, kad dirbtų ir per darbą galėtų atsiskleisti. Kuo skiriasi Z karta?
Z kartos atstovai yra labai dideli individualistai. Jie mąsto itin kūrybingai, tačiau į gyvenimą žiūri realistiškai. Kalbėdami apie profesinius kartų pasirinkimus pamatysime akivaizdų skirtumą tarp jų. Pavyzdžiui, X karta, arba dabartiniai keturiasdešimtmečiai ir vyresni, profesinę sėkmę vertina pagal tai, kiek ilgai žmogus išdirbo tame pačiame darbe. Z karta mąsto kitaip: jie darbą vertina per patiriamo komforto, malonumo ir asmeninės naudos prizmę. Jaunieji darbo rinkos dalyviai nekelia sau tikslo surasti tą vienintelį išsvajotą darbą visam gyvenimui.
Verslumu pasižymintys Z kartos atstovai yra kūrybingi, smalsūs ir drąsūs. Jie nori viską pamatyti savo akimis ir patys sužinoti, kaip atrodo įvairios profesijos. Todėl jie save išbandys skirtinguose darbuose ir skirtingose pareigose, kad per patirtį išsiugdytų įvairių kompetencijų. Z kartos darbuotojai ieško įdomaus ir dinamiško darbo, kuriame galėtų prisidėti prie didelių projektų įgyvendinimo, realizuodami savo ambicijas.
Ar tai nepakeis jų požiūrio į darbo aplinką?
Pakeis. Specialistai jau dabar mano, kad šiuo metu į darbo rinką pradedantys įsilieti žmonės vidutiniškai savo darbus keis kas 2,5 metų. Vien todėl, kad negalės nustygti vietoje ir tikės, jog gali padaryti sėkmingą karjerą keliose skirtingose srityse.
Anksčiau vienoje įmonėje darbuotojai vidutiniškai dirbdavo apie 7 metus, vėliau – 5 metus. Matome, kad darbo vienoje įmonėje laiko tarpsnis trumpėja. Darbdaviai turės į tai reaguoti, t. y. kurti individualizuotas darbo vietas ir glaudesnį ryšį su potencialiu darbuotoju.
Kaip kurti šį ryšį?
Z kartos atstovams labai svarbu jausti ryšį su darboviete, kurioje jie dirba. O sukurti ryšį galima įvairiai. Kai kurios įmonės tai daro nuo pat mažų dienų, pavyzdžiui, jų darbuotojai ateina į mokyklas ir pasakoja vaikams apie savo organizaciją ir savo darbą. Vienas iš puikių pavyzdžių Lietuvoje yra profesinės savanorystės iniciatyva „Kam to reikia?!“: prie jos prisijungia įmonės, kurios nori jau mokykloje besimokančius vaikus sudominti joms reikalinga profesija. Kai į mokyklą atvažiuoja „Kam to reikia?!“ savanoris – savo srities profesionalas, jau dirbantis vienur ar kitur, – Z karta išgirsta apie ją dominančią, o galbūt jai visai naują profesiją. Prie iniciatyvos prisijungusios įmonės taip pat įsileidžia mokinius į ekskursijas, parodo, kaip atrodo jų specialistų darbo diena. Sėkmingu atveju jaunuoliams šauna į galvą mintis, kad galbūt ateityje jie norėtų dirbti būtent ten. Žinoma, tai tik vienas iš būdų sukurti ryšį.
Z kartai rūpi socialinė atsakomybė, pagarba žmogaus teisėms. Jiems svarbu, kad įmonė nediskriminuotų žmonių pagal amžių, lytį arba seksualinę orientaciją. Jaunieji darbuotojai nori būti svarbūs, kad kolegos ir vadovai juos girdėtų ir vertintų nuo pat pirmos darbo dienos. Todėl mes manome, kad organizacijos, kurios tai supras, ims keisti savo darbo kultūrą, nusistovėjusias taisykles ir įpročius. Šis pokytis bus raktas, atrakinsiantis duris į milžinišką Z kartos darbuotojų kūrybinį ir profesinį potencialą.
Dėkoju už pokalbį.
„Kam to reikia?!“ yra programa, prie kurios prisijungę įmonių ir organizacijų darbuotojai praktikai visoje Lietuvoje padeda mokiniams sužinoti apie tai, ką jie dirba. Praktikai važiuoja į mokyklas pasakoti apie savo profesiją, priima mokinius į savo darbą vienai dienai „šešėliauti“ arba pasikviečia į ekskursiją į įmonę ar organizaciją pasižiūrėti, kaip joje vyksta darbai.