Lietuvių gyvenimo trukmė auga sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje – naujausiais „Eurostat“ duomenimis, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje jau siekia apie 77,6 metų. Gyventojai vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria sveikai mitybai, sportui, sveikatinimo paslaugoms. Tačiau susidaro paradoksali situacija – vis daugiau investuojama į gyvenimo trukmę, pamirštant, kad ilgesniam gyvenimui prireiks ir daugiau finansinių išteklių.
Lietuvių gyvenimo trukmė didėjo daugiausiai ES
Lietuvių gyvenimo trukmė nuo 2019 m. iki 2024 m. pailgėjo daugiau nei vieneriais metais – tai didžiausias teigiamas pokytis visoje Europos Sąjungoje (šalių vidurkis sudarė 0,4 metų), rodo „Eurostat“ duomenys. Gerėjančius rodiklius lemia daugybė faktorių – išaugusios dirbančiųjų pajamos, didėjančios galimybės rūpintis sveikata, į ją investuoti. Taip pat ir bendrai populiarėjantis požiūris, kad fizine sveikata rūpintis svarbu.
Vis daugiau pinigų gyventojai investuoja į sveikatą, tačiau žymiai mažiau dėmesio skiria planavimui, kaip ilgiau išlaikyti ne tik aštrų protą ir stiprius raumenis, bet ir pakankamą finansinį rezervą ateičiai. Šiemet SEB banko atliktas tyrimas parodė, kad šiuo metu lėšų niekur neinvestuoja net 75 proc. lietuvių. Ir tik dešimtadalis neinvestuojančių planuoja tai daryti artimiausioje ateityje. Taigi, nors investavimas populiarėja, netaupančių ir finansine sveikata išvis nesirūpinančių išlieka daugiau.
Reguliarus taupymas gerina sveikatos rodiklius
Įdomu tai, kad fizinė ir finansinė sveikata glaudžiai susijusios. Jei fiziškai senatvėje jausitės gerai ir gyvensite ilgai, bet neturėsite pakankamai santaupų – pakankamai greitai suprastės maisto kokybė, gyvenimo komfortas, emocinė būklė – ilgainiui sveikata prastės. Jungtinės Karalystės Bristolio universitete pernai atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kurie reguliariai taupo pinigus, miega geriau. Taigi, rūpinimasis savo finansais gali ne tik padėti įsigyti kokybiškesnes ir savijautai palankesnes prekes ir paslaugas, bet ir tiesiogiai gerinti sveikatą. Tame pačiame tyrime pastebėta, kad taupantys pinigus žmonės ir bendrai jaučiasi labiau atsipalaidavę. Kaip žinia stresas – vienas didžiausių sveikatos priešų, o pinigų trūkumas būtent jį ir sukelia.
Tiesa, vien taupyti pinigus taip pat neužtenka. Pinigai laikomi sąskaitoje ilgainiui nuvertėja, tad finansines santaupas svarbu įdarbinti – investuoti į akcijas, obligacijas, biržoje listinguojamus fondus ar kitas priemones. Dėl pažangių technologijų šiandien investuoti gali kiekvienas. Pasitelkus automatizuotus sprendimus tereikia atsakyti į kelis klausimus apie priimtiną rizikos lygį, finansinius tikslus ir padėtį – tuomet sudaromas diversifikuotas investicinis portfelis. Reguliari mėnesio investicija gali sudaryti vos 10 eurų, tad prieš įsigyjant dar vienus maisto papildus ar masažą verta pagalvoti, galbūt šias lėšas geriau skirti savo ateities tikslams?
Daugiausiai iššūkių – senatvėje
Geriausiai sveikatos ir finansų tarpusavio ryšį supranta vyresni gyventojai. Oriai senatvei svarbi tiek puiki fizinė, tiek ir finansinė savijauta. Šioje srityje mūsų šalis didžiuotis dar negali – 2023 m. Statistikos departamento duomenimis, apie 36,5 proc. vyresnių nei 65 m. gyventojų Lietuvoje susidūrė su skurdo rizika. Žmonių gyvenimo trukmei ilgėjant ir visuomenei senstant, dirbantys asmenys turės išlaikyti vis daugiau pensininkų, kas gali lemti ir mažesnį valstybinės pensijos dydį.
Įsivaizduokite, jei jums ateityje reikėtų dabartinę gyvenimo kokybę išlaikyti iš trečdalio mėnesio atlygio. Greičiausiai tai padaryti būtų nelengva? Tikėtina, kad ateityje valstybės mokama senatvės pensija sudarys būtent apie 30 proc. asmens pajamų. Vienintelis receptas, kuris gali padėti pasirengti ilgesniam ir kokybiškesniam gyvenimui – ankstyvas rūpinimasis ne tik fizine, bet ir finansine savo sveikata.