Baltijos šalių darbo rinka 2026 m. išlieka aktyvi ir įtempta. Naujausia CV-Online trijose Baltijos šalyse vykdyta dirbančiųjų apklausa rodo, kad daugiau nei 70 % darbuotojų svarstytų galimybę keisti darbą. Tačiau svarbiausia, kad tokį jų sprendimą lemia ne vien tik atlyginimas. Darbuotojai vis dažniau kalba apie teisingą įvertinimą, augimo bei karjeros galimybes, vadovavimo kokybę ir darbo krūvį.
Atlyginimai kilo, bet ne visiems
Per pastaruosius metus atlyginimų augimas nebuvo tolygus. Lietuvoje atlyginimo padidėjimo sulaukė 37 proc., Latvijoje – 30 proc. darbuotojų. Daugumai atlygis 2025 metais liko nepakitęs. Atlyginimų mažinimas pernai pasitaikė gan retai, pvz. Lietuvoje atlyginimas sumažėjo 4 proc. darbuotojų, o Latvijoje – 6 proc.
Latvijoje daugiau darbuotojų (37 proc.) nurodė, kad per metus jiems buvo pridėta daugiau atsakomybių, tačiau pareigos liko tos pačios. Toks atsakomybių augimas taip pat kuria papildomą įtampą ir stiprina nepakankamo įvertinimo jausmą. Lietuvoje situacija kiek stabilesnė, darbo atsakomybės ir pareigos nepasikeitė 71 proc., o paaukštinimo sulaukė 4 proc. darbuotojų.
Kas jaučiasi teisingai įvertintas?
Tik apie trečdalis darbuotojų Lietuvoje ir Latvijoje mano, kad jų atlyginimas yra teisingas. Labiausiai gaunamu atlygiu yra nepatenkinti lietuviai, net 67 proc. darbuotojų mano, kad jų darbas yra nuvertinamas ir jie gauna per mažą atlygį. Estijoje taip manančių yra 45 proc. darbuotojų.
Darbuotojų lūkesčiai gana aiškūs: dažniausiai įvardijamas „teisingas“ atlyginimo augimas siekia 20–30 proc.. Tai rodo ryškų atotrūkį tarp realios situacijos ir darbuotojų lūkesčių.
Ar darbuotojai ieško darbo?
Baltijos šalyse darbuotojų noras keisti darbą išlieka aukštas. Estijoje net 89 % darbuotojų žvalgosi naujų galimybių, Lietuvoje ir Latvijoje darbo keitimą svarsto apie 7 iš 10 darbuotojų.
Palyginti su praėjusiais metais atliktu tyrimu, šiemet reikšmingai pasikeitė aktyviai darbo ieškančių darbuotojų proporcijos. Pernai aktyviai darbo ieškojo 19 % Lietuvos, 28 % Latvijos ir 38 % Estijos darbuotojų. Šiemet ryžtingai nusiteikusių keisti darbą jau yra 24 % Lietuvoje, 31 % Latvijoje ir net 43 % Estijoje.
Darbo keitimo priežastys skiriasi. Latvijoje ir Lietuvoje pagrindinis veiksnys išlieka atlyginimas. Estijoje sprendimą keisti darbą dažniau lemia kokybiniai aspektai: netinkama vadovavimo kultūra, karjeros ir tobulėjimo galimybių trūkumas bei per didelis darbo krūvis.
Įdomu tai, kad Latvijoje pagrindinė priežastis, kodėl darbuotojas neieško kito darbo – pasitenkinimas esama pozicija. Lietuvoje ir ypač Estijoje dalis darbuotojų minėjo, kad šiuo metu netinkamas laikas keisti darbą.
Ko tikimasi iš būsimo darbo?
Visose trijose šalyse darbuotojų lūkesčiai naujam darbui panašūs. Rinkdamiesi sau tinkamą darbo pasiūlymą darbuotojai pirmiausia vertina, ar siūlomas konkurencingas atlyginimas. Toliau rikiuojasi darbo ir asmeninio gyvenimo balansas bei prasmingas, įdomus darbo turinys. Maždaug 4 iš 10 darbuotojų svarbi galimybė dirbti nuotoliu.
Darbdavio reputacija taip pat svarbus veiksnys, tačiau tokie praktiniai aspektai, kaip atlygis ir realios darbo sąlygos išlieka svarbiausi.
2026 m. Baltijos darbo rinka rodo aiškų signalą: vien finansinio stabilumo darbuotojams nebeužtenka. Nors atlyginimai daugelyje įmonių išliko stabilūs ar net augo, tik nedidelė dalis darbuotojų jaučiasi teisingai įvertinti. Darbuotojai yra atviri naujoms galimybėms, o sprendimą keisti darbą vis dažniau lemia ne tik pinigai, bet ir vadovavimo kokybė, augimo galimybės bei gerovės įmonėje visuma.