Vienų laimei reikia klajonių po pasaulį, naujų potyrių, nuotykių ir iššūkių. Kiti didžiausią prasmę mato mažuose stebukluose, kurie gimsta, kai daliji savo laiką ir meilę kitiems. Inturkės kaimas yra turtingas tokių žmonių – šviesių, veiklių, įdomių ir savo kraštui atsidavusių asmenybių. Su viena jų – jaunąja Inturkės bendruomenės centro pirmininke Aušra Ratkyte – kalbėjomės apie tai, kas vienija vietos gyventojus ir skatina savanorystei.
Skaičiuoja šešioliktus veiklos metus
Visuomeninė organizacija „Inturkės bendruomenės centras“ gyvuoja nuo 2003-iųjų, kai būrelis aktyvių vietos gyventojų nusprendė, kad reikia suburti ir suvienyti žmones bendram darbui visų labui. Šiuo metu bendruomenėje yra 34 oficialūs nariai, tačiau į įvairias veiklas įsitraukia gerokai daugiau gyventojų.
Inturkės bendruomenė veikia socialinės apsaugos, kultūros, kūrybos, švietimo, sporto srityse. Esminiai tikslai – suburti Inturkės kaimo bei aplinkinių kaimų žmones ir skatinti spręsti vietos problemas, ugdyti bendruomenės narių pilietinį aktyvumą, teikti jiems įvairiapusę informaciją ir pagalbą, skatinti ir palaikyti kaimo žmonių iniciatyvas, organizuoti įvairius renginius, diskusijas bendruomenės narius dominančiais klausimais, padėti spręsti socialines problemas įvairių grupių žmonėms.
Dėmesys skirtingų kartų poreikiams
Nemažai šalies bendruomenių savo veiklą pradeda nuo materialinės bazės kūrimo ar gerinimo: kad būtų galima vykdyti kuo įvairesnę veiklą, reikia turėti tam tinkamas sąlygas. Ne išimtis ir Inturkės bendruomenė, kuri yra gavusi finansavimą viešajai infrastruktūrai gerinti ir pritaikyti.
Visoje Lietuvoje plintant sveikatingumo idėjoms, nuošalyje nelieka ir Inturkė. Vietos gyventojams, įgyvendinant projektus, pasiūlyta įvairių aktyvių veiklų. Tai ir ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis, šokiai, aerobika, joga, dviračių žygiai… Dailės terapijos užsiėmimai, psichologų konsultacijos skirtos psichinei sveikatai palaikyti ar stiprinti.
Kiekvienam naudinga pramokti kokio nors amato: tai raminama, maloni laisvalaikio veikla, būdas atskleisti kūrybinius gebėjimus, o galbūt ir užsidirbti. Todėl Inturkės bendruomenės centre vykdomos įvairios edukacinės programos – vyksta vėlimo, keramikos, papuošalų gamybos, dirbinių iš odos pamokėlės.
Netrūksta veiklų ir vaikams. Jie mokomi itin svarbių įgūdžių – saugiai elgtis kelyje ir buityje, plaukti. Dalyvauja įvairiose stovyklose, kurių metu plečia savo akiratį, krauna žinių bagažą, išlaisvina kūrybingumą: lanko muziejus, gamtos ar istorinius objektus, zoologijos sodus, susipažįsta su savo krašto istorija ir bažnyčios atsiradimo legenda. Vienos stovyklos metu vaikai kūrė istorinio spektaklio apie karalienę Boną Sforcą (manoma, kad būtent ji 1555 m. išdavė fundacinį raštą statyti ir išlaikyti pirmąją Inturkės bažnyčią) scenarijų, režisavo ir susikūrę inventorių bei kostiumus vaidino spektaklį.
Inturkės bendruomenės dėmesio sulaukia visos kartos. Šiuo metu kaime vykdomas iš Europos Sąjungos lėšų finansuojamas projektas, skirtas gyventojų nuo 55 metų iki pensinio amžiaus savanorystei skatinti. Anot A. Ratkytės, jame dalyvaujantys vyresnio amžiaus žmonės gali iš naujo atrasti save, įsitikinti, kiek daug gero gali duoti savanorystė. Ne tik kitam žmogui, bet ir jam pačiam. Juk kiekvienam svarbiausia – būti reikalingam.
Žolinė – kraštiečių šventė
Veiklūs inturkiškiai organizuoja nemažai įvairių renginių: nuo tradicinių ir valstybinių švenčių minėjimų iki didelių kelių dienų renginių. Turėdami labai gražų parką, lauko sceną šalia jo, šiltuoju metų laiku visas šventes rengia šalia parko esančioje aikštėje.
Vienas iš didesnių renginių, kuris itin svarbus Inturkės kraštui, yra Žolinė. Mat gyvenvietė turi Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų vardo bažnyčią. Kartu tai ir kraštiečių šventė, į kurią susirenka ne tik vietos gyventojai, bet ir išsisklaidžiusieji po Lietuvą ar užsienį iš šio krašto kilę žmonės. Žolinių išvakarėse visi renkasi kartu su šeimomis ir smagiai kartu leidžia laiką, klausosi koncerto, suguža į diskoteką, o jau kitą rytą skuba į didelius Žolinės atlaidus, šurmuliuoja mugėje ir po šv. Mišių keliauja į Inturkės pagrindinės mokyklos salę grožėtis saviveiklininkų spektakliu. Anot A. Ratkytės, ši šventė kasmet sulaukia vis daugiau dalyvių ir tampa gražia krašto tradicija.
Aktyvus jaunimas
Savo veikla bendruomenė geba sudominti, išjudinti ir jaunimą. Anot pašnekovės, jaunuoliai visuomet geranoriškai prisideda organizuojant renginius, kitas veiklas. Jie ir patys turi daug idėjų. Susibūrę į neformalią jaunimo organizaciją, planuoja savo veiklas, teikia siūlymus, ką galėtų nuveikti bendruomenės labui, ko tikisi iš kitų bendruomenės narių. Taip pat planuoja savo laisvalaikį – jį leidžia kartu sportuodami arba žiūrėdami filmus. Nuo rugsėjo dalis jaunimo ketina kartu ruošti pamokas. A. Ratkytės manymu, tai labai graži iniciatyva, kuri padės sunkiau besimokantiems pasiekti geresnių mokslo rezultatų.
Jauna moteris džiaugiasi, kad daugėja iniciatyvių žmonių, kurie įdomiomis veiklomis aktyvina kaimo gyvenimą, trumpam sugrįžę iš miestų ar kitų šalių, puošia savo kraštą gerais darbais. Pavyzdžiui, šiemet gražią šventę suorganizavo „Vasaros inturkiškiai“. Kasmet Inturkėje organizuojama sporto šventė taip pat yra jaunų veiklių žmonių pastangų vaisius.
Bendruomenės stiprybės
A. Ratkytės nuomone, Inturkės bendruomenės stiprybės yra jos narių atsidavimas ir meilė savo kraštui, vieningumas, taip pat auganti nauja karta, kuri aktyviai prisideda prie veiklų ir ateityje galbūt perims iniciatyvą į savo rankas. Organizacijos pirmininkės ir komandos svarbiausias tikslas – išlaikyti ir toliau tokią aktyvią bendruomenę. Taip pat suteikti jaunimui dar daugiau erdvės veikloms, didinti vaikų užimtumą, sukurti geresnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonių susitikimams.
Įgyvendindama projektus ir įvairius sumanymus, Inturkės bendruomenė bendradarbiauja su VŠĮ „Bendrystės centras“, „Caritu“, bažnyčios atstovais, Inturkės pagrindine mokykla, biblioteka, seniūnija, taip pat su Gaisrininkų asociacija, Molėtų krašto žmonių su negalia sąjunga, kitomis bendruomenėmis.
Svarbiausia – meilė žmonėms
A. Ratkytė įsitikinusi, kad bendruomenes šalies kaimuose, miesteliuose kurti verta ir netgi reikia. „Maži miesteliai ir kaimai nyksta. Jei norime išlaikyti savo krašto žmones arčiau gimtųjų namų, turime siekti, kad jiems visuomet būtų gera, smagu, patogu grįžti, gyventi čia, – sako Aušra. – Rengiant įvairius projektus galima gauti finansavimą pačioms įvairiausioms sritims. Galima sutvarkyti viešąsias erdves, organizuoti įvairius mokymus ir užsiėmimus, teikti pagalbą socialiai pažeidžiamiems asmenims.“
A. Ratkytės manymu, norint suburti veiklią bendruomenę svarbiausia yra meilė – meilė sau, savo artimui, savo gimtajam kraštui ir tėvynei. „Kai kiekvienas iš mūsų eina į priekį mylinčia ir atvira širdimi, visi darbai ir veiklos vyksta sklandžiai“, – sako pašnekovė.
Inturkės bendruomenė, jos atstovai ne kartą sulaukė įvertinimo rajono ir nacionaliniu lygmeniu. 2017-aisiais tuometė organizacijos pirmininkė Vaida Bacenskaitė gavo Lietuvos Respublikos Seimo padėką už nuoširdžią, aktyvią visuomeninę veiklą, kūrybingumą organizuojant šventę, gerumo akcijas bei iniciatyvas ir siekį suburti bendruomenės narius prasmingiems darbams. „Bendruomenė – Švyturys 2016 – kelias į sėkmę“ – tai dar viena nominacija buvusiai bendruomenės pirmininkei Vaidai, kurią skyrė Mykolo Romerio universitetas. O kur dar Molėtų rajono savivaldybės padėkos už sėkmingas projektines veiklas, istorinės atminties puoselėjimą, bendruomenės telkimą.
Įkvėpė kitų bendruomenės aktyvistų pavyzdys
Inturkės bendruomenei nuo šių metų pavasario pirmininkaujančios A. Ratkytės darbinė veikla taip pat neatsiejama nuo bendravimo su įvairių amžiaus ir socialinių grupių žmonėmis. Ji dirba prie kelių ES lėšomis finansuojamų projektų veiklų koordinatore, mentore, lektore su trimis žmonių grupėmis: 14–29 metų jaunimu, socialiai pažeidžiamais asmenimis ir vyresnio amžiaus projektų dalyviais nuo 55 metų iki pensinio amžiaus. Taip pat dirba renginių organizatore.
A. Ratkytė gimė ir augo netoli Inturkės. Studijuoti buvo išvykusi į Vilnių. Vėliau grįžo į gimtąjį kraštą auginti savo sesių ir brolių. Štai jau dešimtus metus skaičiuoja čia, Inturkės seniūnijoje. Kol vaikai buvo mažesni, buvo mažiau galimybių aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, tačiau bėgant metams vis labiau įsitraukė į bendruomenės gyvenimą. Iš pradžių Aušra mielai prisidėdavo prie organizuojamų renginių, o kai bendruomenės taryba pasiūlė tapti organizacijos pirmininke, sutiko pamėginti. „Visuomet žavėjausi tais žmonėmis, kurie dirba bendruomenės labui. Ir pati panorau pabandyti“, – sako pašnekovė. Ji neslepia, kad didžiausi iššūkiai kyla finansinėje srityje. Norėtųsi padaryti daug daugiau, negu leidžia gaunamas finansavimas.
Labiausiai Aušrą motyvuoja žmonių šypsenos. „Kai matau laimingus žmones, visi vargai, mintys apie rūpesčius ištirpsta. Tam ir esu čia, kad kartu su stipria bendruomenės narių komanda neštume šviesą ir šilumą visomis prasmėmis“, – sako pašnekovė.
Ji vietos žmones apibūdina kaip labai šiltus, draugiškus, veiklius, o bendruomenės narius giria ir už originalias idėjas, kurių šiems niekada nepristinga.
Ką aplankyti Inturkėje?
Inturkė žavi ne tik savo veikliais, sumaniais žmonėmis, bet ir kraštovaizdžiu, lankytinais objektais. Viena kaimo įžymybių – medinė liaudiškojo romantizmo stiliaus Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, statyta 18 a. viduryje–19 a. pirmojoje pusėje. Joje galima išvysti vertingų XVIII ir XIX a. paveikslų. Akį traukia ir išvaizdi Dievo Motinos Užtarėjos cerkvė, pastatyta 1868 m.
Inturkė įsikūrusi Galuonų ežero Gėluoto įlankos šiauriniame krante, netoli tyvuliuoja Kertuojų ir Išnarų ežerai, vos už 12 kilometrų pasiekiami Molėtai. Į rytus nuo kaimo plyti Labanoro regioninis parkas. Tad važiuojant link Molėtų verta bent kelioms valandoms išsukti iš kelio ir pasidairyti po Inturkę bei jos apylinkes.
Inga Nanartonytė
Nuotraukos iš bendruomenės archyvo
