Kas septinto gyventojo, iš „Sodros“ sulaukusio „vyšninio voko“, alga nuo gegužės perkopė minimalaus mėnesio atlyginimo dydį. „Vyšninių vokų“ gavėjų atlyginimai vidutiniškai padidėjo 55 proc. o „Sodra“ per keturis mėnesius iš jų surinko 17 mln. eurų daugiau socialinio draudimo įmokų.
Gegužę „Sodra“ išsiuntė 138 tūkst. laiškų žmonėms, 2016 metais gavusiems minimalią ar mažesnę algą ir dėl to nesukaupusiems vienerių metų stažo.
„Išsiųsdami laiškus norėjome atkreipti dirbančiųjų dėmesį į itin aktualią problemą, kurios pasekmes nemaža dalis gyventojų pajus ateityje. Manome, kad gyventojams svarbu žinoti, jog gaudami mažesnę nei minimalią algą jie rizikuoja savo pensija. Visuomenės reakcija į „vyšninio voko“ iniciatyvą rodo, kad savo tikslą pasiekėme.
Kur kas daugiau gyventojų dabar konsultuojasi dėl būtinojo stažo, o žmonių, dirbančių už mažesnį nei minimalus atlyginimą, gerokai sumažėjo“, – sako „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius.
Nuo gegužės iki rugpjūčio 18 tūkst. gyventojų, kuriuos pasiekė „vyšniniai vokai“, pajamos išaugo ir viršijo minimalios mėnesinės algos (MMA) dydį. Iš viso nuo metų pradžios 50 tūkst. gyventojų, kuriems buvo išsiųsti laiškai, jau gavo didesnę algą. Įtakos atlyginimų augimui turėjo ir auganti paklausa darbo rinkoje bei bendrai didėję atlyginimai.
Be stažo – mažesnė pensija
Minimali alga svarbi, nes visas stažas senatvės pensijai gauti skaičiuojamas nuo atlyginimo, kuris yra ne mažesnis nei MMA. Tai reiškia, kad gyventojas, per mėnesį gavęs mažiau apmokestinamųjų pajamų, sukaupia proporcingai mažiau stažo.
„Sodros“ duomenimis, pernai nesukaupę būtinojo stažo į pensiją išėjo 25 proc. dirbančiųjų. O, pavyzdžiui, Skuodo, Ignalinos, Jurbarko, Šalčininkų, Kalvarijos ar Kelmės rajonuose tokių gyventojų – beveik pusė.
Neturintys būtinojo stažo vidutiniškai gauna 158 eurų pensiją. Tai kone perpus mažiau nei 288 eurų siekianti pensija, kurią gauna sukaupę būtinąjį stažą.
„Nors mažesnę nei minimalią algą gali gauti darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną, vis dėlto abejonių kelia tai, kad kai kuriuose sektoriuose, tokiuose kaip kirpyklos ir grožio salonai, restoranai ir maitinimo įstaigos, statybos darbai, automobilių servisai mažesnė nei vidutinė alga – įprastas reiškinys.
Be to, stebina, kad kone kas dešimtas, gaunantis minimalią ar mažesnę algą, eina vadovo pareigas“, – sako M. Sinkevičius.
Akiratyje – individuali veikla
„Vyšninio voko“ iniciatyva buvo skirta dirbantiems pagal darbo sutartį. Tačiau nerimą kelia ir tai, kad trys iš penkių gyventojų, dirbusių ne pagal darbo sutartį, nurodo, kad jų pajamos yra tik MMA ar mažesnės. Be to, kas trečias advokatas, notaras ar antstolis deklaravo, jog uždirbo minimalią ar mažesnę algą.
„Artimiausiu metu dėmesį sutelksime būtent į gyventojus, besiverčiančius individualia veikla. Daugiau nei pusė jų dėl vienokių ar kitokių priežasčių moka per mažas įmokas. Taip pat toliau viešinsime vidutinius atlyginimus įmonėse. Nuo šiol šis įrankis tapo dar patogesnis – lengviau palyginti ta pačia veikla užsiimančias ar tame pačiame regione veikiančias įmones. Konkurencingoje darbo rinkoje viešumas – vienas iš stipriausių priemonių kovoti su pajamų slėpimu“, – teigia M. Sinkevičius.
Pranešimo pristatymą rasite čia: http://www.sodra.lt/uploads/documents/files/Vysninis%20vokas%2020171019(4).pdf
„Sodros“ inf.