Išlaisvinantis ir sušildantis menas

Šių dienų pasaulyje vis greičiau ir įdomiau judame į priekį. Bėgimo tempą stipriai diktuoja technologinis progresas, kuris be kūrybinių galių vargu ar būtų toks skrajus. Be kūrybos neišsiverčiame nė vienas, tik skirtingai ją įprasminame. Tam, kad kūrybai galėtume suteikti meninį statusą, kūrėjams tenka nemažai paplušėti ieškojimuose. Dar painiau dėl to, kad nežinome, koks turi būti kūrybinio proceso finalas, nes atradimams pabaigos lyg ir nėra. Dienos, akimirkos emocija vakarykščius pasiekimus gali sutrypti į nebūtį, išvesti į daugybę vingių su begalybe nežinomųjų ar padėti tašką ir atiduoti aplinkos teismui. Kiek paklusti, pataikauti ar prisitaikyti prie aplinkos – kiekvienas priima asmeninį sprendimą.

Aštuonių Lietuvos rekordų, įregistruotų agentūros „Factum“, autorius Vytautas Kusas, bendraudamas su užpaliečiais ir Anykščių r. šeimos ir vaiko gerovės centro gyventojais, atviravo: „Svarbiausia dirbti sau, kad sau įrodytum – aš galiu.“  Savaitgaliui iš Palangos į Utenos r. Užpalius atvykęs menininkas poilsiui laiko neturėjo. Penktadienio vakarą su Užpalių kultūros centro lankytojais kalbėta apie atradimus, kai save atiduoti kūrybai. Užpaliečiai turėjo unikalią galimybę savo rankose palaikyti pasaulyje mažiausią knygą lietuvių kalba ir išgirsti joje užrašytą istoriją. Kam regėjimas leido, galėjo skaityti patys. Kadangi tokių buvo mažuma, situaciją gelbėjo Vida Kusienė kartu pristatydama ką tik iš spaustuvės atvežtą dešimtą Vytauto Kuso knygą „Kertinis akmuo“. Knygos autorius ir redaktorė papildydami vienas kitą citavo užrašytas mintis. Poetinį žodį keitė pokalbiai apie tapybą ir savęs atskleidimą kuriant mažiausią smuiką, gitarą, įkuriant vienintelį Pabaltijyje šunų muziejų ir įgyvendinant kūrybines idėjas, apie kurias niekas kitas nebuvo pagalvojęs. Renginio svečias skatino kiekvieną būti laisvą ir nebijoti ieškoti savęs bet kuriame amžiaus tarpsnyje.

Šeštadienis buvo skirtas laisvės pojūčiams. Brėkštančio ryto saulės spinduliams dar tik žvalgantis į mūsų langus Anykščių r. šeimos ir vaiko gerovės centre Auleliuose aptarta, ką gali nuveikti mažos kūrybiškos rankos ir širdys. Užsiėmimo efektyvumą žadino demonstruojami daugiabriaunio menininko darbai, bendri samprotavimai, kuo galima užsiimti išjungus kompiuterį, o tapybos pojūčius puoselėjantys vaikai kartu su centro darbuotoja – padėjėja Jurgita Elmentiene ir iš pajūrio atvykusiu svečiu suskubo į tapybos kūrybines dirbtuves Užpaliuose. Čia išsipildė viena iš Viktorijos Jovarienės svajonių. Jos restauruojamose buvusiose Užpalių dvaro arklidėse, vienoje iš menių pasklido spalvinių gamų žaismai. Dailininkas Vytautas Kusas dalydamasis patirtimi nevengė individualių patarimų, nepamiršdamas ir gamtoje, ant Šventosios kranto, tapančios Angelės Dikmonienės.

Pagavus meninį polėkį diena neprailgo. Besivydamos kūrybinę mintį vos spėjo džiūti spalvos. Tapybos potėpiais išsakomi jausmai vakarop išsiliejo. Paveikslai ryte naujais atspalviais pasitiko savo autorius. Džiaugsmą dėl atliktų darbų stiprino daugelio originalių meninių idėjų autoriaus Vytauto Kuso autografas. Kiekvienam dalyviui įteikiami autoriniai menininko darbai bylojo, kad socialinių partnerių, Užpalių kultūros centro, raitelių klubo „Ašvienių fanai“ ir Anykščių r. šeimos ir vaiko gerovės centro sumanytai užgaidai kūrybiškai praleisti savaitgalį kartu su dailininku, poetu Vytautu Kusu lemta baigtis.

Tris dienas Užpalių kultūros centre buvusi svečio iš Palangos kūrybinių darbų paroda iškeliavo namo, o kūrybinių dirbtuvių metu nutapyti darbai pasileido į ilgą kelionę ir mažiausiai mėnesiui sustojo ten, kur šiuo metu gyvena darbų autoriai. Pirmoji stotelė – Auleliuose. Jei likimas bus palankus mintims bei norams, darbai pasieks ir Palangą.

Savęs ieškojimai tapyboje lyg gyvybingas šaltinis suvienijo kelių miestelių menininkus, nepabūgusius savaip nupasakoti mus supančią aplinką. Būnant kartu su bendraminčiais nesunku pastebėti, kad dalijimasis gerąja patirtimi duoda daug teigiamų emocijų esančiam šalia. Įsileisdami į savo mintis meną suteikiame grožio ir šilumos aplinkai, kurioje gyvename.

Birutė Minutkienė

Nuotraukos Vidos Kusienės