Islandijos universiteto Socialinių tyrimų instituto direktorė Gudbjorga Andrea Jonsdottir savo tautiečių nuomonę tiria jau 30 metų. Palyginti su islandais, lietuviai, mokslininkės teigimu, nelinkę reikšti savo nuomonės apklausose, nes netiki, kad bus išgirsti, nors tai – geras būdas stiprinti šalies demokratiją.
Sociologė dalyvavo Kauno technologijos universiteto (KTU) Viešosios politikos ir administravimo instituto seminare „Atrankos strategijos paneliniuose tyrimuose“.
Daktaro laipsnį G. A. Jonsdottir įgijo prestižinėje Londono ekonomikos mokykloje, vėliau penkerius metus dirbo Islandijos tyrimų bendrovės „Gallup“ tyrimų direktore.
Didelę patirtį sociologijos srityje sukaupusi mokslininkė, viešėdama KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, domėjosi nauja bakalauro studijų duomenų analitikos programa, sužinojo, kokie atrankos metodai taikomi Lietuvoje atliekant apklausas, ir pasidalijo patirtimi, kaip paskatinti žmones prisidėti prie valstybės valdymo aktyviai dalyvaujant apklausose.
Lietuviai vis dar kreivai žiūri į juos užkalbinančius apklausų atlikėjus. Ar islandai noriai dalyvauja sociologiniuose tyrimuose?
Islandijoje žmonės pradeda dalyvauti apklausose dar besimokydami mokyklose, todėl ilgainiui tai jiems pasidaro įprasta. Savo tautiečius stengiamės motyvuoti prisidėti prie valstybės valdymo. Paaiškiname, kad jų nuomonė yra svarbi priimant politinius sprendimus ir todėl prašome jų būti aktyvius apklausose – tik tai leidžia išgirsti tautos nuomonę.
Nemažai valstybių naudoja skatinamąsias priemones, pavyzdžiui, dalija planšetinius kompiuterius arba pinigines dovanas sutikusiems dalyvauti tyrimuose žmonėms, bet tai labai brangus būdas, todėl mes jo vengiame.
Kartais surengiame loterijų, per jas keli dalyviai būna išrenkami ir apdovanojami mažais prizais, pvz., dovanų kuponais. Tačiau apie tokias loterijas pranešame tik išrinktiems laimėtojams po dalyvavimo apklausoje.
Nesuklysime teigdami, kad visame pasaulyje visuomenė pasitiki apklausomis, tačiau gal yra temų, kuriomis žmonės ne taip linkę atsakinėti?
Manau, kad žmonės tiki apklausų nauda, nes dažnai jomis remiasi argumentuodami savo teiginius ir kalbėdami apie socialines problemas. Net politikai naudojasi tyrimais ir per juos surinkta informacija grindžia savo mintis, žinoma, jeigu ji jiems naudinga.
Faktas, kad yra visuomenei jautrių temų, todėl apklausų atlikimo metodas turi įtakos rezultatams. Vienas iš sudėtingiausių tyrimų mano praktikoje buvo, kai telefonu klausinėjome žmonių apie seksualinį elgesį, nors prieš tai išsiuntėme atsakovams laiškus, pranešdami iš anksto, dėl ko skambinsime.
Geriausia jautriomis temomis apklausas vykdyti internetu, nes žmonės jaučiasi nepatogiai atsakinėdami tiesiogiai klausiančiajam. Dalyviai kartais nori išlaikyti anonimiškumą, todėl net ir dėl paštu siunčiamų apklausų abejoja, jei bijo, kad gali būti išaiškinta jų tapatybė.
Apklausas atliekate ir Islandijos universitete. Ar reikalingos apklausos aukštosiose mokyklose?
Nemažai apklausų atliekame, kad sužinotume, ar studentai patenkinti studijų kokybe, mokymo metodais, universiteto suteikiamomis galimybėmis ir priemonėmis mokslams. Kas dvejus metus apklausiame universiteto darbuotojus, ar jie patenkinti darbo sąlygomis.
Rezultatai padeda fakultetams ir universitetui įvertinti savo veiklą, ir manau, kad ateityje tai taps pagrindiniu įstaigos darbo kokybės rodikliu.
Taip pat atliekame įvairias apklausas, užsakytas konkrečiomis temomis – medicinos, inžinerijos ir kitų mokslų. Pavyzdžiui, mūsų universiteto Aplinkos inžinerijos fakultetas dalijasi savo programų vertinimu su studentais. Taip jie gali prisidėti prie dėstymo kokybės gerinimo. Taip pat kiekvienais metais rengiamos atviros paskaitos akademinei bendruomenei, per jas pristatomi bendri studijų vertinimo rezultatai.
Planuojame šią informaciją padaryti prieinamą visuomenei, nes tai padėtų būsimiems studentams ir jų tėvams įvertinti universitetą žinant esamų studentų nuomonę, ar jie patenkinti fakultetų valdymu, mokymo metodais, suteikiamomis galimybėmis.
Islandija, kaip ir Lietuva, vykdo Tarptautinio socialinio tyrimo programą (TSTP). Kuo jis svarbus šių dienų visuomenės mokslinėms žinioms?
Manau, kad tai labai vertinga galimybė būti tarptautinio tinklo dalimi. Dėl to galime lyginti Islandijoje atliktų tyrimų rezultatus su kitų šalių tyrimais. Taip galime matyti tautų panašumus bei skirtumus.
Ne tik sociologijos moksle, bet ir kitose srityse svarbu žinoti piliečių vertybes ir nuomonę įvairiomis temomis, nes tai daro įtaką priimamiems sprendimams valstybėje. Žmonių žinios apie aplinką, gamtą, mokymo sistemą, lyčių lygybę, vaikų lopšelius lemia valstybės klestėjimą, todėl Islandijos priklausymas TSTP leidžia mums geriau suprasti, kokioje visuomenėje gyvename patys, ir matyti save pasaulio kontekste.
Ar lietuviai, dalyvaujantys tyrimuose, labai skiriasi nuo islandų? Kuo skiriasi mūsų sociologiniai tyrimai?
Nustebau sužinojusi, kad lietuviai nelabai pratę prie sociologinių apklausų ir nelabai noriai jose dalyvauja. Peržvelgiau TSTP Lietuvoje ir Islandijoje atliktos apklausos apie demokratijos svarbą piliečiams rezultatus – jie buvo netikėti. Pavyzdžiui, islandams yra daug svarbiau gyventi demokratinėje visuomenėje nei lietuviams. Man pasirodė, kad, palyginti su islandais, esate gana uždara tauta, nelinkusi reikšti savo nuomonės, nes netikite, kad būsite išgirsti. Dėl to demokratijai neteikiate tiek reikšmės, kaip mes Islandijoje.
Manau, kad svarbu tikėti savo balso galia – lietuvius būtina motyvuoti aktyviai dalyvauti apklausose, išsakyti, ką galvoja įvairias klausimais, ir taip tapti demokratiškesne visuomene.
Kokią matote sociologinių tyrimų ateitį?
Atsakinėdami tiesiogiai apklausų vykdytojui, žmonės gali būti ne visai atviri. Ypač jei tyrimo tema yra socialiai jautri. Todėl manau, kad ateityje šio metodo bus atsisakyta. Šiuo metu stengiamės pritaikyti mobiliąsias programėles studentams, kad jie galėtų pildyti apklausas savo išmaniaisiais telefonais. Svarbiausia užduotis yra sutrumpinti klausimyną, galbūt būtų geriau apklausas vykdyti dažniau, bet mažesnių apimčių, nes nesinori, kad tai taptų našta žmonėms.
KTU