Keliautojas Justas Juozaitis gali pasigirti įspūdingomis išvykomis. Pašnekovas parmynė iš Škotijos į Kauną, o po metų dviračiu keliavo ir iš Graikijos. Kaip Justas teigia, šios dvi kelionės jį puikiai paruošė dar vienai nuostabiai išvykai: šiuo metu jis su draugu keliauja iš Meksikos į Argentiną. Nors dažniausiai miega palapinėje arba prieglobstį suteikia vietos gyventojai, tačiau keliautojui yra tekę nakvoti net paukščių stebėjimo bokštelyje ir neveikiančioje ledų parduotuvėje. Savo kelionių įspūdžiais Justas dalijasi interviu.
Papasakokite, kaip kilo noras keliauti ir kokia buvo Jūsų pirmoji išvyka.
Manau, kad noras keliauti atėjo natūraliai. Dar mažą tėvai mane pasiimdavo į keliones, man visada patikdavo. Smalsu pažinti kitas kultūras, tyrinėti nematytas vietas ar miestus, susipažinti su užsieniečiais, o geriausias būdas tai padaryti yra keliaujant. Pirmoji rimtesnė kelionė įvyko 2022-aisiais. Dviračiu parmyniau iš Škotijos į Lietuvą.
Kiek šalių esate aplankęs? Kuri Jus sužavėjo labiausiai?
Esu aplankęs apie trisdešimt šalių. Išskirti vieną yra labai sunku, beveik kiekviena aplankyta šalis yra savotiška. Tačiau labiausiai susižavėjau Meksika. Apie šią šalį dažnai girdime įvairių gandų, ypač žiniasklaidoje. Meksika yra pagarsėjusi apiplėšimais, gyventojų nepasitenkinimu vietine valdžia, kartelio veiksmais ir t. t. Nuvykus ten, realybė yra kitokia. Šalis tikrai verta dėmesio, ir drįsčiau teigti, kad ten yra saugu. Meksikiečiai labai šilti žmonės, turintys gerą humoro jausmą, nesidrovintys paklausti, iš kur atvykome. Sutikau ganėtinai daug geranoriškų žmonių – jie padėjo bėdoje, patarė.
Penkerius metus gyvenote Škotijoje. Papasakokite, ką veikėte šioje šalyje ir kaip Jums sekėsi.
2016-aisiais Škotijoje pradėjau studijuoti. Šalis per labai trumpą laiką tapo mano antraisiais namais. Studijuodamas, kaip ir beveik kiekvienas studentas, dirbau. Save išbandžiau daugelyje sričių. Teko dirbti stiuardu futbolo stadionuose, durininku, maisto kurjeriu, slaugytoju. Žaidžiau krepšinį Karalienės Margaritos universiteto (Queen Margaret University – red. past.) komandoje, o laisvu laiku keliaudavau po Škotijos šiaurinę dalį. Rasdavau laiko ir savanorystei, atlikau praktikos darbus fizioterapijos klinikoje. Pabaigęs bakalauro studijas 2020-aisiais nusprendžiau kibti į magistro studijas. Jas taip pat baigiau sėkmingai ir nusprendžiau grįžti namo į Lietuvą.
Dviračiu parmynėte iš Škotijos į Kauną. Kaip sugalvojote leistis į tokį nuotykį, kiek laiko jis truko? Ar buvo sudėtinga jam pasiruošti?
Grįžau į Lietuvą 2021-aisiais švęsti draugų Povilo ir Gabrielės vestuvių. Lietuvoje taip patiko, kad nusprendžiau ilgam grįžti į gimtinę. Palikti Škotiją nebuvo lengva. Niekaip neišėjo iš galvos faktas, jog reikės sėsti į lėktuvą ir pakeisti savo gyvenimą per tris valandas. Žinojau, kad atėjo laikas vėl ištrūkti iš komforto zonos ir pabandyti ką nors naujo gyvenime. Daug kam ši idėja pasirodė beprotiška, tačiau man ji atrodė logiška. „Turėsiu daug laiko prisiminti ir apmąstyti, ką nuveikiau Škotijoje, susidursiu su dideliais iššūkiais, kurie leis pažinti save, pamatysiu pasaulį kitaip“, – pagalvojau sau ir ėmiau planuoti grandiozinę kelionę namo. Kelionė dviračiu namo truko 82 dienas. Jai pasiruošti nebuvo sudėtinga. Tiesą pasakius, jai ruoštis, kaip ir kiekvienai kelionei, labai patiko. Teko išbandyti daug tokių kelionių reikmenų – nuo neperšlampamų rūbų iki maisto gaminimo įrangos.
Iš Škotijos dviračiu keliavote vienas. Ar prieš išvykdamas susidūrėte su baimėmis? Jei taip, kaip pavyko jas įveikti?
Prieš išvykdamas turėjau milijoną neatsakytų klausimų savo galvoje. „Kas bus, jeigu pasiklysiu ir nebus ryšio navigacijai? Kur teks išsidžiovinti sušlapusius rūbus? Ar užteks maisto ir vandens? Ar užteks rūbų? O gal jų susikroviau per daug?“ Labiausiai bijojau to, kad reikės pačiam susitaisyti dviratį. Pasikeisti prakiurusią padangą ar dviračio stabdžių kaladėles mokėjau, tačiau nebuvau itin įgudęs. Šios baimės ir neatsakyti klausimai išsisprendė ganėtinai lengvai. Rūbus džiovinausi pakabinęs ant dviračio galinės dalies, maisto ir vandens visada užteko, o pasirinktas rūbų skaičius buvo idealus. Trys palaidinės, keturios poros kojinių, treji apatiniai, du džemperiai, šortai, kelnės ir striukė. Minimalistiškas gyvenimo būdas kaipmat prilipo prie širdies. Ramus būdas dažnai leidžia išlikti kritiškam net ir pačiose kebliausiose situacijose. Kelyje visos problemos išsisprendė tikrai ganėtinai lengvai, o jų daug ir nebuvo.
Ar lengvai randate vietą saugiam poilsiui svečioje šalyje?
Keliaudamas dviračiu dažnai miegu palapinėje. Rasti vietą palapinei yra ganėtinai lengva, ypač jeigu esate toli nuo apgyvendintų vietovių. Išsiskleisti ją viduryje laukų, kalnų ar miško nėra sunku. Jeigu esate arti didelio miesto ar kitos tankiai apgyvendintos vietos, palapinę reikia statyti sutemus, o palikti stovyklavietę rekomenduojama dar saulei nepakilus. Taip pat naudojuosi „WarmShowers“ interneto svetaine, teikiančia galimybę apsigyventi su žmonėmis. Ši svetainė skirta ilgų distancijų keliautojams dviračiu. Registracijos kaina – 28,80 euro. Gyvendami kartu su žmonėmis, gaunate galimybę išsiskalbti rūbus, pasinaudoti dušu, pavalgyti, o kartais ir gauti privatų kambarį. O svarbiausia, turite galimybę susipažinti su bendraminčiais keliautojais, kurie jus priima. Nekeliaudamas taip pat apgyvendinu dviračių keliautojus, kurie mina pro Lietuvą.
Kartais atrasti vietą palapinei yra sunku, ypač kai pradeda temti ir esu apsuptas kaimų ar kitų civilizuotų vietų. Tokiais atvejais neretai paprašau žmonių leisti pernakvoti jų kieme. Jie labai dažnai sutinka ir geranoriškai parodo, kur galiu pernakvoti. Kiti pakviečia apsistoti jų namuose. Keliaujant dviračiu teko miegoti ir neįprastose vietose: sunkvežimio priekaboje, neveikiančioje ledų parduotuvėje, apleistuose ar nebaigtuose statyti apartamentuose, paukščių stebėjimo bokštelyje.
Kaip suderinate darbą ir keliones? Ar keliaujant nekyla finansinių sunkumų?
Prieš kelionę stengiuosi užsidirbti kuo daugiau. Kaune išvežioju maistą dviračiu, tai leidžia užsidirbti ir fiziškai pasiruošti dviračių kelionėms. Taip pat dirbu nuotoliniu būdu, susirasti kavinę su belaidžiu ryšiu nėra sunku. Be to, turiu aktyvią „Contribee“ paskyrą, kurioje žmonės gali finansiškai prisidėti prie mano kelionių.
Šiuo metu dviračiu keliaujate iš Meksikos į Argentiną. Papasakokite, kaip kilo mintis leistis į tokią išvyką, kaip pavyko jai pasiruošti ir susidėlioti maršrutą.
Ši idėja kilo 2021-aisiais. Į šią kelionę nutarėme leistis su draugu iš Vokietijos, Drolshageno miestelio, Simonu Stachelscheidu. Mudu drauge gyvenome Škotijoje, kur ir susipažinome. Pradžioje nebuvome sutarę, kur vyksime, tačiau žinojome, kad kelionė privalo būti metų trukmės. Kiek vėliau, spoksodami į žemėlapį, nutarėme, kad būtų išties įdomu aplankyti Lotynų Amerikos kraštus. Geriausias būdas keliauti yra dviračiu – keliaujama nei per lėtai, nei per greitai. Ši transporto priemonė abiem prie širdies. Taip ir nusprendėme dviračiais vykti nuo Meksikos iki Argentinos.
Pasiruošimas truko trejus metus. Žinoma, padėjo tai, kad prieš šią kelionę teko įveikti du ilgus maršrutus Europoje. Dviračiu numyniau iš Škotijos į Lietuvą, o kitais metais nuskridęs į Graikiją iš ten grįžau dviračiu. Šios dvi kelionės davė daug praktinių ir teorinių pamokų. „Apšilimas“ Europoje dviračiu parodė, ko reikia šio tipo kelionėms. Taip pat padėjo suprasti, kad dėlioti maršrutą prieš kelionę yra beviltiška. Vietiniai ar kiti keliautojai parekomenduos, kur yra gražiausi vaizdai, saugiausi keliai. Tai dažnai priverčia nuklysti nuo suplanuoto maršruto. Maršrutą planuojame dieną prieš, o kartais tą pačią dieną. Žinoma, visada būname nusimatę vietas, kurias norime aplankyti.
Kokia šiuo metu yra Jūsų dienotvarkė?
Griežtos dienotvarkės neturime, ji dažnai keičiasi, priklausomai nuo mūsų buvimo vietos ir milijono kitų aplinkybių (klimatas, saugumo statistika ir kita). Tačiau dažniausiai diena prasideda 6 valandą ryto. Atsikėlę susikrauname daiktus, sėdame valgyti pusryčių. Ant pusryčių stalo vyrauja avižinės košės su be galo daug riešutų sviesto. Į kelią vėl leidžiamės apie 8 valandą. Stengiamės pradėti dieną anksti, tačiau kartais tai yra sunku. Dėl skirtingų laiko zonų artimiesiems tenka skambinti ryte. Pokalbiai kartais užtrunka ilgiau. Miname iki 12 valandos su daug pertraukų. Nuo pietų iki 16 valandos dažnai ilsimės ir laukiame, kol praeis tropiniai lietūs ar karščiai. Kartais būna dienų, kai miname visą dieną. Labai daug ilsimės. Gal kartais per daug. Ganėtinai ilgam sustojame pasigrožėti vaizdais. Kartais vietovė taip patinka, kad nusprendžiame dieną baigti 14 valandą ir praleisti naktį ten.
Po kiek laiko planuojate pasiekti savo kelionės tikslą? Nepasiilgstate Lietuvos?
Pasiekti kelionės tikslą turėčiau kitais metais, vasario arba kovo mėnesį. Pasiilgstu namų, tačiau šių laikų technologijos leidžia nesunkiai susisiekti su namiškiais. Tai man padeda. Mama Irmina ir tėtis Gintaras papasakoja, kas naujo vyksta Lietuvoje. Kambariokas Justas Longmanas vis praneša, kas vyksta mūsų gyvenamajame rajone – legendinėje Juodkrantės gatvėje. Teta Lolita vis primena, kokius restoranus aplankysime man sugrįžus gimtinėn. Sesė Goda vis motyvuoja nesustoti ir mėgautis kiekviena akimirka.
Ką patartumėte tiems, kurie norėtų leistis į ilgas keliones dviračiu, tačiau nedrįsta?
Patarčiau pradėti nuo mažų distancijų. Išbandykite savo dviratį ir įrangą mažesniais atstumais. Užsibrėžkite įveikti 100 kilometrų per, pavyzdžiui, dvi ar tris dienas. Grįžę namo įsivertinkite, kur reikia patobulėti, ką reikia pakoreguoti. Atlikę korekcijas, leiskitės į dar didesnę kelionę, galbūt į kaimyninę šalį. Palaipsniui didinkite distancijas, iki kol būsite pasiruošę vykti į dar didesnę kelionę. Nepamirškite, kad šiais laikais informacijos apie ilgų distancijų keliones ir pasiruošimą joms internete yra apstu. Kai kurie itin akcentuoja fizinį pasiruošimą. Tačiau kelionės nėra lenktynės, greičio rekordų gerinti nereikia. Visada pavargęs sustoju atsikvėpti, darykite tai ir jūs. Nėra nė vienos priežasties, kodėl privalote numinti 150 kilometrų per dieną.
Daugiau Justo kelionių įspūdžių rasite „Instagram“ paskyroje čia.
Kalbino Fausta Ivanauskaitė
Nuotraukos iš Justo Juozaičio ir Simono Stachelscheido asmeninio archyvo