Karantino laikotarpis – nelengvas išbandymas visiems, tarp jų ir mažiausiems mūsų visuomenės nariams – vaikams, kurių įprastas gyvenimas taip pat buvo gerokai sujauktas. Tačiau karantinas ne tik atėmė, bet ir davė. Visų pirma suteikė galimybę daugiau laiko praleisti su artimaisiais, pajusti, sustiprinti ryšį su gamta, į kurią daugelis atsigręžėme apribojus judrų miesto gyvenimą, sumažėjus kasdienių reikalų srautui. Kuo augančiai asmenybei svarbus ryšys su gamta, kaip prie jos priartinti šiuolaikinį nuo technologijų priklausomą vaiką – apie tai Tarptautinę vaikų gynimo dieną kalbėjomės su kauniete fotografe Jūrate Vilkele, geriau žinoma JurArt’s vardu. Apie tai pasakos ir birželio 5 dieną VDU Botanikos sode Kaune atidaroma šios fotomenininkės paroda „Prisilietimas prie gamtos“.
Atitrūkimas nuo gamtos – didelis praradimas
Jūratė pastebi, kad greitas gyvenimo tempas siekiant viską aprėpti, visur suspėti ir labai dažnas naudojimasis šiuolaikinėmis technologijomis, išmaniaisiais prietaisais žmones atitolina nuo gamtos. Atima galimybę mėgautis jos kvapais, spalvų įvairove, garsais. Tai – didelis praradimas, kurį suprantame atsiradus būtinybei sustoti, persidėlioti prioritetus, atsigręžti į tai, ko įpratome nepastebėti. „Manau, kad bent trumpas kasdienis pabuvimas gamtoje turėtų tapti vienu iš mūsų prioritetų norint gyventi darniau, atrasti ramybę kartais chaotiškoje būtyje“, – sako kūrėja, kuri karantino metu dažnai su fotoaparatu keliaudavo į miškus, parkus, prie upių. Ten semdavosi ramybės, pozityvumo, įkvėpimo ir idėjų būsimiems projektams.
Moters nuomone, ypač vaikai turėtų daugiau laiko leisti lauke, miškuose, parkuose, nes gamta jiems sudaro sąlygas visapusiškai tobulėti – tiek fiziškai, tiek protiškai, tiek emociškai. Išties, anot psichologų, gamtos pasaulis padeda ugdyti kūrybingą, sumanų, atsakingą, smalsų ir laimingą žmogų. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, kurie dažnai žaidžia lauke, būna gamtoje, yra protingesni, laimingesni, dėmesingesni. Gamta duoda neribotą erdvę skleistis vaiko vaizduotei. Būnant joje stimuliuojami įvairūs pojūčiai – uoslės, klausos, lytėjimo… Šių pojūčių stimuliavimas tiesiogiai veikia už kūrybingumą atsakingą smegenų dalį.
Taip pat buvimas gamtoje yra bene geriausias vaistas nuo streso, kurio neišvengia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Užuot džiaugęsi nerūpestinga, smagia vaikyste, jie nuo mažens privalo laikyti įvairiausius testus, rašyti kontrolinius, lankyti būrelius, sporto ar meno mokyklas ir siekti aukščiausių įvertinimų. Pasivaikščiojimas, pramogos lauke gali padėti vaikui bent trumpam ištrūkti iš reiklaus pasaulio, susikurti savitą tikrovę ir pamiršti rūpesčius, atsipalaiduoti. Tyrimai rodo, kad lauko pramogų neatsisakančius vaikus kur kas rečiau nei užsidariusius namuose kamuoja nerimas. Be to, gamtoje konstruodamas savo pasaulį, ugdydamas gebėjimą pažinti ir valdyti aplinką, vaikas įgyja pasitikėjimo savimi.
Fotografija padeda atrasti ryšį su gamta
Buvimo gamtoje nauda yra neginčijama. Tačiau kaip į ją privilioti nuo šiuolaikinių technologijų sunkiai begalinčius atsiplėšti miesto vaikus ir paauglius? Kaip jiems padėti atrasti ryšį su gamta? Jūratė tam pasitelkia meninę fotografiją.
Jau dešimt metų menines fotosesijas kuriančios J. Vilkelės nuotraukose dažnai galime išvysti vaikų ir paauglių, tapusių pasakų veikėjais. „Man fotosesija – lyg pasakos kūrimas, o žmonėms, kuriuos fotografuoju, tai lyg terapija ir susitikimas su kitokiu savimi“, – sako fotografė. Pasakų vaizdus primenančios nuotraukos gimsta į darnią visumą susiliejus unikaliam fotografuojamo žmogaus pasauliui, vaizdingai gamtai ir fotomenininkės fantazijai. Jos paryškina gamtos grožį, padeda geriau atskleisti aplinkoje slypinčius stebuklus ir parodyti, kad žmogus yra neatsiejama gamtos dalis.
Kurdama vaikams fotosesijas-pasakas gyvojoje aplinkoje ir rengdama šią parodą JurArt’s nori paskatinti daugiau žmonių atsigręžti į gamtą, įsileisti ją į savo kasdienybę ne tik karantino laikotarpiu, mokyti vaikus pažinti jos turtus, sudaryti galimybę pajusti jos teikiamą naudą. „Stebint, kaip sūnus tyrinėja augalus, vabalėlius, gyvūnėlius, kilo mintis surengti vaikams pasivaikščiojimą po parką pasakojant pasaką. Išmokyti juos įžvelgti gamtoje slypinčius turtus, paskatinti prisiliesti prie medžių, paparčių, samanų… Leisti pajausti laisvę, išsidūkti, stebėti drugelius, žydinčias gėles, įsiklausyti į paukščių balsus. Taip mes kartu sukūrėme fotosesiją, kurioje atsispindi vaiko ryšys su gamta“, – apie parodos gimimą pasakoja JurArt’s vardu žinoma fotografė.
Anot jos, gamtoje vaikai pajunta visišką laisvę, trykšta nenusakomu džiaugsmu. O išvydę fotosesijų rezultatus jie dar labiau užsidega noru tyrinėti, pažinti gamtą per įvairius jutimus, atrasti ypatingus jos kampelius.
Įkvėpimo ir ramybės oazė šalia miesto centro
Dauguma parodos „Prisilietimas prie gamtos“ nuotraukų darytos VDU Botanikos sode Kaune. Jūratė sako per dešimt metų su fotoaparatu išnaršiusi kone visas vaizdingas Kauno vietas, atradusi daugybę įspūdingų vietovių, tačiau visuomet sugrįžtanti į šio miesto Botanikos sodą, kuris pastaruoju metu yra itin atsinaujinęs. Nors jame yra surengusi daugybę fotosesijų, džiaugiasi, kad ši grožio ir ramybės oazė iki šiol kupina neatrastų vietų. Rodos, kiekvienas sodo lopinėlis žadina fantaziją ir norą kurti vis įspūdingesnes fotosesijas-pasakas. Metų laikai, keisdami gamtos rūbą, suteikia šiai vietai daug žavesio ir unikalumo.
Anot Jūratės, išvydę sode darytas nuotraukas, žmonės dažnai stebisi ir teiraujasi, kur galima rasti šią vietą. Jie nustemba sužinoję, kad niekur toli važiuoti nereikia – ji yra vos už kelių minučių kelio nuo itin judrios centrinės miesto dalies.
JurArt’s fotografijos parodą „Prisilietimas prie gamtos“ nuo birželio 5 dienos bus galima apžiūrėti visus metus, vaikštinėjant VDU Botanikos sodo Kaune takais. Autorė maloniai kviečia pasimėgauti prisilietimu prie kvapų bei spalvų prisotintos vasaros gamtos.