Tai nepavyko Romos imperijos legionams, užtat tai padarė italų virtuvės karvedžiai. Jie užkariavo pasaulį. Todėl, jeigu jis būtų plokščias, jis būtų picos formos, tačiau taip nėra – mūsų planeta apvali ir sukasi aplink savo ašį, tarsi ant šakutės vyniojami spagečiai. Ir nors italų virtuvė yra visur, atvykę Italijon atrasite nemažai ką naujo.
Italijos virtuvės pažinimas kažkuo primena Luvro muziejaus lankymą – turi iš anksto apsispręsti, ką nori pamatyti, nes visko iš eilės neapžiūrėsi – pristigs ir laiko, ir jėgų. Taigi pristatome kelis kulinarinius kelrodžius vykstantiems į Markę (Marche) – regioną, kurį keliautojai iš Lietuvos jau pradeda atrasti.
14 tūkst. vyno ūkių
Teigiama, kad vien Markės regione yra apie 14 tūkst. vyno ūkių. Didelė jų dalis – šeimyniniai vynuogynai, kurie gamina savo vyną, tad norintiems jo paragauti gali tekti nukeliauti iki paties ūkio. Ir tai padaryti verta, nes tai proga kulinariniam nuotykiui – tokiose vietose dažnai yra ir mažyčių restoranėlių. Juose patiekiami vietos patiekalai, paruošti iš čia pat užaugintų produktų.
„Apskritai Markėje gausu restoranų, kurie laikosi 0 km politikos, t. y. klientai gauna patiekalus, kuriems paruošti produktai užauginti šalia restorano arba visai netoliese, vos kelių dešimčių kilometrų atstumu“, – pasakojo Edita Liumparaitė, tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ produkto vadybininkė.
Paskutinės vakarienės sriuba
Markė – pajūrio regionas, nors, tiesą sakant, tą patį galima pasakyti kone apie kiekvieną Italijos regioną. Tai reiškia, kad žuvies ir jūrų gėrybių patiekalų su žiburiu ieškoti neteks. Bet kuriame pajūrio restorane prašykite brodetto. Tai – žvejų sriuba, į kurią nukeliaudavo viskas, ką pavykdavo pagauti, – tiek žuvys, tiek jūrų gėrybės.
Teigiama, kad brodetto turi būti 13 žuvų ir jūrų gėrybių rūšių – po vieną kiekvienam Paskutinės vakarienės dalyviui. Vis dėlto šis skaičius neprivalomas, kaip ir nėra privalomų ingredientų ir netgi konsistencijos. Vienur brodetto ruošiama kaip sriuba, kitur ji primins troškinį, vienur ji bus raudona (dėl pomidorų), kitur – blyškesnė ir t. t.
Beje, Markėje kasmet vyksta brodetto ir žuvies sriubos festivalis, o brodetto all’Anconetana – dvi „Michelin“ žvaigždutes turinčio ir vieno geriausio Italijos jūrų gėrybių restorano „Uliassi“ patiekalas.
Triufelių lazanija
„Markėje yra 9 „Michelin“ įvertinti restoranai. Tačiau nebūtina veržtis ten norint paragauti gero itališko maisto. Tiesą sakant, labiausiai vertinamą ir brangiausią šio regiono maistą galima rasti tiesiog žemėje. Tai – triufeliai. Tiesa, lengvai jų rasti nepavyks, tačiau jų paieška (Markėje triufelių ieškoma su šunimis) bei kasimas – viena iš svečiams siūlomų pramogų“, – sakė E. Liumparaitė.
Triufeliai yra vienas iš Markės lazanijos vincisgrassi ingredientų. Jie dedami vietoj pomidorų. Tiesa, aklas originalios receptūros laikymasis sukuria du dalykus – skanų patiekalą ir bankrotą. Tačiau, kadangi vincisgrassi skanus patiekalas, o triufeliai – nepigus malonumas, dažnai einama vidurio keliu ir gaminamas paprastesnis vincisgrassi – grybų dedami, tačiau ne triufelių.
Drąsiai negalima sakyti, kokie turi būti vincisgrassi ingredientai ir kokio skonio turi būti ši lazanija – vos ne kiekviena Markės šeima turi jei ne itin originalų vincisgrassi receptą, tai bent tvirtą nuomonę, koks šis patiekalas turi būti. Aišku tik viena – ji gaminama be pomidorų, su grybais, dažnai – su vištos kepenėlėmis ir kumpiu.
Tepama dešra
Privalomų ragauti Markės regiono patiekalų sąraše turi atsirasti vietos ir saliamiui – ciauscolo. Dešra – maistas, kuris mums, gyvenantiems Lietuvoje, suprantamas, artimas ir apie jį turime savo nuomonę. Tačiau ciauscolo verta paragauti vien tam, kad vėliau būtų galima pasigirti: „Valgiau tepamos dešros.“
Žinovai gali ilgai ir nenuobodžiai pasakoti, kokios veislės, amžiaus bei svorio kiaulės mėsa tinkamiausia ciauscolo. Šalia to jie dar paminės, kaip smulkiai privalo malti mėsmalė ir kiek ilgai turi tęstis sfumatura – dešros vytinimas, kuris idealiu atveju turi vykti šalia šiltos krosnies – tokios, kokia anksčiau būdavo paliekama prieš išeinant į laukus, kad grįžus būtų galima lengvai įkurti ugnį.
Tačiau, kadangi ciauscolo gaminti nesiruošiame, tiesiog imame, tepame šį skanėstą ant šviežios, dar šiltos duonos ir valgome. Dar galima ragauti ir spagečių varianto Spaghetti al Ciauscolo.
Trupinių makaronai ir karveliai
Kiekviename Italijos regione, mieste ar kaimelyje vietiniai tvirtina: „Mūsų makaronai (pasta) patys geriausi.“ Ir jie visi teisūs. Jeigu Markėje užsimanysite įdomesnių makaronų, ragaukite Urbino passatelli (šis patiekalas paplitęs ne tik Markėje), gaminamų iš duonos trupinių, parmezano, kiaušinių, šiek tiek citrinos ir muskato.
Spėjome paminėti tik kelis patiekalus. Norite daugiau? Tuomet keliaukite ir ragaukite – tai viena geriausių turizmo formų. Beje, patys nustebsite, kaip kulinarinė kelionė pavirsta kelione po krašto kultūrą ir istoriją. Tik su daugiau ir skanesnių nuotykių. O jeigu nutarėte, kad Markėje yra visko, tik kepti karveliai burnon nekrenta, tuomet klystate. Nes ir taip čia gali nutikti – tereikia ištarti piccione ripieno ir jums patieks įdarytus karvelius. Taigi pirmyn – ragauti Italijos.