Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristato lapkričio–vasario mėn. atliktos valstybinių kolegijų potencialo analizės rezultatus. Centro ekspertų teigimu, šie rezultatai atskleidžia potencialią išnykimo grėsmę kelioms kolegijoms, todėl aukštojo mokslo politikos formuotojai nedelsdami turi imtis veiksmų, jeigu norima išsaugoti ar pertvarkyti šias institucijas.
„Praėjusiais metais buvo likviduota silpniausia kolegijų sektoriaus institucija – Žemaitijos kolegija. Vis dėlto šiandien matome, kad pagal stebimus rodiklius panašioje situacijoje yra ir Marijampolės kolegija, kurioje 87 proc. įstojusiųjų konkursinis balas nesiekia 4 balų, vos dešimtadalis studentų studijuoja programose, akredituotose maksimaliam laikotarpiui, įstojusiųjų skaičius nuo 2012 m. sumažėjo 39 proc., ir tai yra didžiausias mažėjimas tarp visų kolegijų“, – sako MOSTA ekspertas Gintautas Jakštas. Kolegijų potencialo analizė atskleidžia prastus Marijampolės kolegijos rezultatus stebint tiek bendruosius rodiklius, tiek atskiras studijų sritis.
Potencialo analizė rodo, kad reikėtų sunerimti ir dėl Alytaus, Utenos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijų, kuriose visos studijų sritys įvertintos prastai arba vidutiniškai. „Šiek tiek geresnė situacija Klaipėdos valstybinėje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje, kurios gali pasigirti stipriomis studijų sritimis, pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje stipri biomedicinos studijų sritis, Šiaulių valstybinė kolegija išsiskiria technologiniais mokslais“, – teigia G. Jakštas. Eksperto teigimu, šių kolegijų potencialo išsaugojimas reikalauja ne tik akademinių bendruomenių susitelkimo, bet ir jų steigėjos – LR Vyriausybės – indėlio, kitu atveju dėl mažėjančio studentų skaičiaus, tarptautinio konkuravimo, finansavimo ir kitų išorinių faktorių šių institucijų galimybės išlikti ilgalaikėje perspektyvoje mažėja.
Yra ir kuo pasidžiaugti
Kolegijų potencialo analizė atskleidžia, jog geriausius rezultatus demonstruoja Vilniaus ir Kauno kolegijos. „Daugiau nei 40 proc. Vilniaus ir Kauno kolegijų studentų įstoja su aukštesniu nei 4 konkursiniu balu, kitų kolegijų vidurkis – 25 proc., tačiau yra institucijų, kuriose tokių studentų vos 13 proc., beveik 60 proc. Vilniaus kolegijos absolventų dirba aukštojo išsilavinimo reikalaujantį darbą – tai yra keli pavyzdžiai rodiklių, kurie rodo, jog kolegija yra pajėgi ruošti konkurencingus specialistus ir tenkinti regiono poreikius“, – sako G. Jakštas.
Potencialo lentelėje tvirtai atrodo ir Lietuvos aukštoji jūrų mokykla, Panevėžio, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Kauno technikos kolegijos. „Džiugu, kad Lietuvoje turime tiek stiprių klasikinių, tiek specializuotų kolegijų, galinčių ruošti kompetentingus kelių sričių specialistus specifiniams regiono poreikiams tenkinti“, – teigia G. Jakštas.
Tinklo pertvarka turi apimti ir kolegijas
G. Jakšto teigimu, aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka neturi apsiriboti vien universitetais ir turi apimti ir kolegijas bei profesines mokyklas. „Kalbėti vien apie universitetus išėmus juos iš sistemos yra nelogiška, nes kolegijų ir universitetų veiklos neretai yra labai susijusios, net kolegijų teikiamas profesinis bakalauras yra to paties lygmens (pagal ISCED klasifikatorių) kaip ir universitetų bakalauras. Profesinės mokyklos ir universitetai turi aiškią takoskyrą, tačiau kolegijos yra tarpinė grandis tarp universitetų ir profesinių mokyklų, kai kurios kolegijos savo veikla panašios į profesines mokyklas, kai kurios – į universitetus. Bendrai visa sistema yra susijusi ir į ją visą reikia žiūrėti kompleksiškai“, – teigia G. Jakštas. Eksperto manymu, aukštųjų mokyklų jungimas gali būti ne tik horizontalus – jungiant universitetus su universitetais, o kolegijas su kolegijomis, – bet ir vertikalus. „Jeigu matoma, kad tame pačiame mieste yra specializuotas universitetas, specializuota kolegija ir specializuota profesinė mokykla ir jų visų specializacija ta pati (skiriasi tik ruošiamų specialistų lygmuo), galimas variantas jungti ir skirtingo tipo mokyklas. Tokiu būdu būtų sprendžiami tarpusavio nebendradarbiavimo klausimai, infrastruktūros dubliavimas, studentų skaičiaus mažėjimas ir t. t.“, – sako G. Jakštas.
MOSTA primena, kad kovo 6 d. pradėjusi veikti LR Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl auštųjų mokyklų tinklo pertvarkos yra įsipareigojusi iki balandžio 28 d. parengti ir pateikti visuomenei aukštųjų mokyklų tinklo konsolidavimo planą. Į šią darbo grupę yra įtrauktas laikinai Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktoriaus pareigas einantis Ramojus Reimeris.
Kolegijų potencialo analizė atlikta vertinant šiuos rodiklius: studentų, įstojusių su didesniu nei 4 konkursiniu balu, dalį; įstojusiųjų skaičiaus pokyčius; studentų, studijuojančių studijų programose, akredituotose maksimaliam laikotarpiui, skaičių; Lietuvos darbo biržoje registruotų absolventų bei absolventų, dirbančių aukštojo išsilavinimo reikalaujantį darbą, skaičių. Potencialo analizė taip pat apima dėstytojų, turinčių mokslo laipsnį (ar pripažintų menininkų), ir iš užsienio atvykusių dėstytojų skaičių. Buvo stebimi ir kontekstiniai rodikliai: studentų skaičius ir jo santykis su regiono kolegijų studentų skaičiumi bei iš regiono, kuriame veikia kolegija, įstojusių studentų skaičius, dėstytojų skaičius, taip pat administracijos etatų skaičius, patalpų plotas, valstybės biudžeto lėšų ūkiui ir administravimui dalis nuo visų institucijai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Kolegijų potencialui vertinti pasitelkti duomenys iš 8 šaltinių: Švietimo valdymo informacinės sistemos, LAMA BPO, Studijų kokybės vertinimo centro, Lietuvos darbo biržos, „Sodros“, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Švietimo mainų paramos fondo bei Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro duomenys.