„Nors esame pripratę dėl visko kaltinti politikus, jų sprendimai didele dalimi priklauso nuo valstybės tarnautojų gebėjimo analizuoti, pateikti įrodymų, pasiūlyti politikams alternatyvių sprendimo būdų. Būtent nuo dirbančiųjų valstybės tarnyboje labai priklauso, kaip mes gyvename“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) dekanė Jurgita Šiugždinienė.
Puikūs analitiniai gebėjimai, kritinis mąstymas, vadovavimo įgūdžiai, platus, strateginis matymas yra kompetentingų viešojo sektoriaus tarnautojų ir vadovų požymis. Pasak J. Šiugždinienės, akivaizdu, kad Lietuvoje tokių valstybės tarnautojų trūksta.
Pažangiose valstybėse viešąjį administravimą studijuoja ir karjeros valstybės tarnyboje siekia, KTU SHMMF dekanės teigimu, patys geriausieji ir šviesiausieji visuomenės nariai. Kai kuriose šalyse ši garbinga profesija perduodama iš kartos į kartą, kaip kad medikų ar mokytojų šeimose. Be to, J. Šiugždinienės teigimu, vertybės, tokios kaip sąžiningumas, atvirumas pokyčiams ir naujovėms, atsakomybė, orientacija į rezultatus, šioje profesijoje atlieka esminį vaidmenį.
„Studentams, kurie renkasi šitą specialybę, turėtų rūpėti daugiau ne vien tai, kaip sukurti savo verslą ar užsitikrinti asmeninę gerovę, jie turėtų kelti klausimus, pavyzdžiui, kaip spręsti emigracijos problemas Lietuvoje, kaip padidinti jaunimo užimtumą ar paskatinti inovatyvių verslų steigimą. Jiems turėtų rūpėti ir kodėl bankrutuoja Graikija, kodėl vienos valstybės yra klestinčios, kitos – skurdžios, pagaliau – net ir kodėl tirpsta ledai Antarktidoje, kokią įtaką tai gali turėti mūsų gyvenimui? Būsimus valstybės tarnautojus matau kaip pilietiškus jaunuolius, kuriems rūpi šalies ateitis ir gerovė“, – vardija J. Šiugždinienė.
Prie valstybės vairo
J. Šiugždinienės teigimu, kompetentingų valstybės tarnautojų, ypač vadovų, Lietuvai labai reikia. „Pavyzdžiui, valstybės tarnyboje labai trūksta analitikų, gebančių analizuoti ir vertinti informaciją, ją tinkamai pristatyti politikams ir visuomenei, mokančių naudotis socialiniais tyrimo metodais, atlikti išlaidų ir naudos analizę, gebančių prognozuoti, galinčių pateikti argumentuotas išvadas. Ne veltui ministerijos tiek daug konsultacinių paslaugų perka iš išorės“, – mano KTU SHMMF dekanė.
Jos teigimu, nors politinę atsakomybę už sprendimus turi politikai, tuos sprendimus rengia, informaciją teikia, alternatyvų pristato valstybės tarnyba. Būtent dėl šios priežasties labai svarbios šios srities darbuotojų kompetencijos. Be to, didelė dalis vadovų viešajame sektoriuje yra valstybės tarnautojai, kurie kasdien priima svarbius sprendimus ir nuo kurių didžiąja dalimi priklauso, kaip veiksmingai ir rezultatyviai dirba institucijos. Šiandien vadovams trūksta lyderystės ir vadovavimo kompetencijų, o juk jie turėtų būti visuomenės pažangos procesų ašis.
Viešasis sektorius – svarbus darbdavys
Pasak Jungtinėse Tautose bei Ministro Pirmininko komandoje dirbusios KTU SHMMF dekanės, posūkis iš verslo į valstybės tarnybą jos karjerai buvo lemtingas. „Viešojo administravimo magistrantūros studijos atvėrė galimybę dirbti Jungtinėse Tautose, teko konsultuoti ir karštuose taškuose, tokiuose kaip Afganistanas, okupuota Palestinos teritorija, Vakarų Balkanų šalys. Neturėdama šio išsilavinimo į tokią darbo vietą nebūčiau galėjusi nė pretenduoti“, – teigia J. Šiugždinienė.
Pasak jos, Lietuvoje valstybės sektorius yra svarbus darbdavys: šiame sektoriuje šiuo metu dirba apie 37 proc. darbuotojų. „Karjeros galimybės šioje srityje be galo įvairios. Nuo ministerijų iki diplomato karjeros, nuo tarptautinių organizacijų, tokių kaip Jungtinės Tautos, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas, iki pareigų europinėse institucijose“, – mano J. Šiugždinienė.
Besidomintiesiems vadovaujamuoju darbu ji primena, jog, remiantis įstatymais, norintiesiems eiti įstaigos vadovo pareigas valstybės tarnyboje reikalingas viešojo administravimo magistro laipsnis.
Konkurencingos žinios
J. Šiugždinienės teigimu, tiek versle, tiek viešajame sektoriuje valdymo principai yra panašūs – būtina išmanyti, kaip sudaromas biudžetas, valdomas personalas, rengiamas strateginis planas, suvokti, kaip kuriama vertė. Tačiau darbui viešajame sektoriuje būtina suprasti ir specifinį šios srities kontekstą bei jame vykstančius procesus. J. Šiugždinienės nuomone, viešojo administravimo specialybė yra ta, kur rengiami būsimi vadovai ir kuri gali padėti pagrindus net ir politinei karjerai. Besimokantieji įgyja unikalių kompetencijų paketą: išmoksta kalbų, įgyja vadovavimo įgūdžių, platų požiūrį į valstybės valdymą, grįstą pasaulinio konteksto išmanymu ir pažangių šalių gerąja praktika.
„Yra galimybė studijuojant pasirinkti ir gretutines – komunikacijos, psichologijos ar finansų – studijas. Su tokiomis kompetencijomis darbą galima gauti bet kur“, – įsitikinusi J. Šiugždinienė.
KTU siūloma Viešojo administravimo studijų programa yra seniausia tokia Lietuvoje, užsienio ekspertų įvertinta labai aukštais balais ir akredituota ilgiausiam – šešerių metų – laikotarpiui. Remiantis žurnalo „Reitingai“ 2014-ųjų metų duomenimis, KTU rengiami viešojo administravimo specialistai Lietuvos darbdavių vertinami geriausiai.
KTU archyvo nuotr.