„Aš pamilau šitą kraštą, kuris man viską davė, kai čia atvykau, tačiau niekaip negaliu išmesti iš galvos savo gimtinės Lietuvos“, – sakė specialiai į Portlandą iš Los Andželo atskridusi Ingrida Jodelienė, kurios tėtis prof. Vladas Juodeika buvo vienas šiame mieste esančio lietuviško koplytstulpio statytojų.
Šiaurės Vakarų pakrantėje įsikūrusi Oregono valstija ir žinomiausias jos miestas Portlandas daugumai lietuvių asocijuojasi su Arvydu Saboniu, kuris per septynerius savo karjeros NBA metus įtikinamai gynė vienintelės „Trail Blazers“ komandos garbę. Na galbūt dar kuris nors esate skaitęs Lietuvos krepšinio milžino memuaruose apie tai, kad šiame krašte esti reto grožio gamta su kalnais ir paplūdimiais, puikia žvejyba ir… įvairiausiu alumi, tačiau niūroku rudeniu ir žiema, kada be perstojo lyja. Būtent čia ir gimė jauniausias Ingridos bei Arvydo sūnus Domantas, ką tik sėkmingai įsiliejęs į kaimyninėje Vašingtono valstijoje esančio Gonzagos universiteto krepšininkų gretas, jau džiuginantis „Buldogų“ gerbėjus taikliais metimais. Ko gero, dar labiau jis kaitina šiam žaidimui neabejingų savo tautiečių kitoje Atlanto pusėje kraują, specialistams vieningai pranašaujant Sabonių pagrandukui neginčytiną lyderio vaidmenį netolimos ateities Nemuno krašto vyrų rinktinėje.
Kiek mažiau žinoma kitos Ingridos – Ivaškaitės-Misevičienės – vadovaujama vietinė JAV lietuvių bendruomenės apylinkė, kurios gretose yra apie šimtas aktyvių mūsų tautiečių. Dauguma jų atvyko iš Lietuvos per pastaruosius 20 metų. Turbūt dar mažiau skaitytojų yra girdėję, kad šį rudenį Portlande atvėrė duris ir jauniausia Amerikos lietuvių švietimo tarybos lituanistinė mokyklėlė „Atžalynas“. Būtent Ingos Sadaunikaitės-Kozhevnikov ugdomi auklėtiniai kitą mėnesį visuomenei parodys unikalią kalėdinę programą „Kiškių nuotykiai“ (visus Šiaurės Vakarų pakrantės lietuvius ir svečius maloniai gruodžio 6 d. kviečiame į lietuviškas pamaldas ir šventinę programėlę Latvių namuose; daugiau informacijos rasite svetainėje www.PortlandLithuanians.com).
Vis dėlto 1962 m. Oregono lietuviai ėmėsi kiek kitokios iniciatyvos, nors jų tikslai ir siekiai buvo tie patys… Galbūt Tėvynės ilgesio ir nostalgijos padiktuotas neatlygintinas triūsas dėl tautos. Jie prisikalbino vieną žymiausių išeivijos lietuvių architektų, Los Andželo apylinkėse apsigyvenusį Joną Muloką, kuris jau buvo ėmęsis lietuviško katalikiško paveldo darbų rytinėje pakrantėje. Tuo pat metu menininko suprojektuota Kristaus Atsimainymo bažnyčia buvo pastatyta Niujorke, Kryžiaus kelių koplyčia tėvų pranciškonų sodyboje iškilo Kenebankporte (Kennebunkport). Bet kodėl ne kur kitur, o Portlande 1963 metų birželį pastatytas jo koplytstulpis?
„Tegul tai bus ramybės prieglobstis visų žemės tautų žmonėms, tikrai šiandien mums tokios šventovės reikia. Tarp mūsų vyrauja nesantaika ir sielvartas, dėl to reikalinga vietovė, kur žmogaus dvasia gali siekti taikos ir paguodos“, – oficialiame Groto (angl. The Grotto) Sopulingosios Motinos katalikų religinės bendruomenės atidarymo ceremonijoje prieš daugiau nei 90 metų sakė Portlando (OR) arkivyskupas Alexander Christie, palaimindamas iš kaimyninės Kanados kilusio kun. Ambrose Mayer idėją ir pastangas kuriant šį Servitų ordino sakralinį statinį. Jį iki šiol kasmet aplanko apie 200 tūkstančių tikinčiųjų. Dar 1858 m. Lurdo vietovėje Prancūzijoje ligotai mergaitei Bernadette Soubirous apsireiškė šventoji Mergelė Marija. Ilgainiui Lurdas tapo didžiuliu piligrimų centru, į jį kasmet atvažiuoja milijonai žmonių, o kai kurie jų išgyja nuo sunkiausių ligų. Lurde įvykusio stebuklo garbei Grote pastatytos Dievo Motinos ir jai besimeldžiančios Bernadette statulos. Panašiai švč. Marija įamžinama ir kitose šalyse, tarp jų ir JAV.
Kažin ar bereikia pasakoti apie švč. Mergelės Marijos įtaką lietuvių tikėjimui ir katalikiško medžio apdirbimo meno vaidmenį mūsų kultūroje. O lietuvių kryždirbių palikimas išdidžiai stūkso beveik kiekvienoje Amerikos valstijoje, kur yra apsigyvenę šiek tiek daugiau nei saujelė „paklydusių“ Lietuvos vaikų. Prisiminus išeivijos lietuvių tradicijas, nesudėtinga suprasti, kodėl ir tokioje, rodos, atokioje vietoje – Portlande – prieš pusę amžiaus iškilo devynių metrų aukščio koplytstulpis, vienas iš vos keturių (kiti trys – lenkų, vietnamiečių ir filipiniečių, be to, kuriamas dar vienas – meksikiečių, – red. past.) skirtingų tautų religinių simbolių Groto parke.
„Galbūt ne visiems likimas lėmė savo gyvenimą praleisti gimtinėje, nugyventi visus metus didesniuose lietuviškuose telkiniuose išeivijoje. Tačiau, kad ir kur būtume, palikime savo tautinį pėdsaką“, – nepaisant ištisų dešimtmečių, leidžiamų angliškai ir pastaruoju metu vis labiau ispaniškai kalbančiame Los Andžele, taisyklinga lietuvių kalba su vos girdima susijaudinimo gaidele į susirinkusiuosius lapkričio 8 d. saulėtą popietę Portlando Grote kreipėsi I. Jodelienė. Bet net ir išskirtinai lietuviškoje, griežtoje tėčio Vlado priežiūros aplinkoje išaugusi ponia Ingrida turbūt tik svajojo, kad lietuvybės išsaugojimas toks svarbus taps ir jos dukrai Audrei Kleven. Pastaroji specialiai atskrido į restauruoto koplytstulpio pašventinimo renginį iš tolimųjų Havajų.
Čikagoje gimęs ir augęs Tėvas Ignacijus Kiselius-Kisel, dabar tarnaujantis Groto bendruomenei, lapkričio 8 d. vadovavo koplytstulpio pašventinimo ceremonijai ir iškilmingoms pamaldoms Sopulingosios Motinos koplyčioje, su pasididžiavimu pasakojo apie savo lietuvišką kilmę.
Džiaugsmo ašaros spindėjo ir Viliaus Žalpio akyse: kubietės ir Amerikos lietuvio sūnaus keletą metų kruopščiai brandintas projektas pagaliau pasiekė finišo tiesiąją… Tačiau buvęs ilgametis Portlando lietuvių bendruomenės pirmininkas galantiškai atsisakė jam įteiktų gėlių ir jas perdavė gerokai į aštuntąją dešimtį įkopusiam, bet energijos nestokojančiam žemaičiui Algiui Garoliui, kuris vienodai energingai dirbo tiek statant šį koplytstulpį 1962 m., tiek jį restauruojant šią vasarą, prabėgus 52 metams!
Viešnia iš Los Andželo ceremoniją užbaigė staigmena. Pasirodo, Lietuvos dukterų draugijos pirmininkė į Oregoną atvyko ne tuščiomis rankomis, o su surinktomis aukomis koplytstulpio atnaujinimo ateities darbams.
Tad gerieji darbai Grotui ir lietuvių bendruomenei Portlande nesibaigia. Praeitų metų vasarą sugrįžęs į gimtąjį Kauną, įsitikinau, kad tai yra miestas, kuriam priklausau… nesvarbu, kur būčiau. O tą lapkričio šeštadienio popietę supratau, kad Portlandas – vieta, iš kurios, kartą atvykus, be galo sunku išvažiuoti.
Laurynas R. Misevičius
Dariaus Kuzmicko ir JAV lietuvių bendruomenės Portlando apylinkės archyvų nuotraukos