Džiazas neabejotinai geriausiai skamba atliekamas tiesiai iš muzikantų širdies į klausytojų širdį. Išskirtinis, meistriškai atliekamas „fusion“ stilius – klausytojų širdis jau daugiau kaip dešimtmetį pavergusių „Jazz Brothers“ muzikantų vizitinė kortelė. Šiemet prodiusavimo įmonė „ARS Libera International“ pristato pasikeitusius ir atsinaujinusius džiazo atlikėjus, kurių pirmasis pasirodymas jau sausio 20 d. 19 val. Vilniaus muzikiniame teatre „New York“ sukvies gausų būrį klausytojų.
2001 metais „Jazz Brothers“ kvintetą subūrė gitaristas ir kompozitorius Artūras Chalikovas. Per ilgą gyvavimo laikotarpį grupė nuolat rodė profesionalų muzikos atlikimą, o muzikantus siejo begalinė meilė džiazui. Per daugiau kaip dešimtmetį grupė išugdė ne vieną muzikantą, ypač šiltai visada priėmė jau patirtį turinčius profesionalius muzikantus. Šiemet scenoje „Jazz Brothers“ pristatys dar tik kelis mėnesius kojas grupėje apšylantį spalvingą ir Lietuvos muzikos mėgėjams puikiai žinomą bosistą Ugnių Butkų. Jis sutiko su skaitytojais pasidalyti mintimis apie artimiausius koncertus ir papasakoti apie meilę džiazui.
Džiazo muziką atliekate netrumpai, tačiau su „Jazz Brothers“ ant scenos lipsite pirmą kartą. Ar lengva buvo apšilti kojas naujoje komandoje?
Į grupę „Jazz Brothers“ papuoliau, reikėtų manyti, visai netikėtai ir atsitiktinai. Tai įvyko visai neseniai – vos prieš keletą mėnesių. Tad sausio 20 d. koncertas man bus pirmasis šioje grupėje. Be abejo, visus grupės narius, kaip profesionalius muzikantus, aš puikiai žinojau jau seniai, bet nė vieno jų nepažinojau asmeniškai. Įdomiausia tai, kad iki šiol nežinojau ir to, kokiai džiazo pakraipai atstovauja grupė, kol A. Chalikovas man davė paklausyti kelių įrašų. Prisipažinsiu, jie mane labai nustebino. Turiu galvoje patį fusion stilių ir jo atlikimą. Iki tol maniau, kad Lietuvoje nėra muzikantų, kurie atstovauja šiai srovei, o jeigu ir yra, tai būtų galima suskaičiuoti juos ant dviejų rankos pirštų. Tad man ši patirtis bus labai maloni.
Jūsų karjeros aprašymas itin spalvingas. Čia ir pedagoginis darbas, ir darbas radijuje, ir nuolatinis buvimas su garsiomis Lietuvos muzikos grupėmis bei dalyvavimas jose. Kuris iš visų veiklos etapų Jums mieliausias?
Tarp muzikantų tikrai yra kur kas spalvingesnių veiklos aprašymų (šypsosi). Taip pat pedagoginė veikla iš tiesų daugeliui muzikantų nėra naujiena. Daugelis tuo užsiima, groja įvairiausiuose muzikiniuose projektuose, nors galbūt kartais to visai nenorėtų. Gal tik radijas nėra toks dažnas reiškinys. Visi šie etapai, kuriuos man teko pereiti, iki atitinkamo taško yra mieli. O pats mieliausias man visada yra tas, kuris vyksta dabar.
Džiazas – gana išskirtinė muzikos kryptis, drįsčiau sakyti, suprantama ne visiems. Koks Lietuvoje tas džiazo klausytojas?
Taip, džiazas iš tiesų išskirtinė muzikos kryptis ir tikrai suprantama ne visiems. Beje, kaip ir daugelis kitų muzikos krypčių. Ko gero, vienos ar kitos muzikos pomėgis yra kažkaip užkoduotas mūsų DNR. Bent aš tuo pradedu įsitikinti vis labiau. Niekas negali paaiškinti, kodėl pirmąkart išgirdus kokią nors muziką, kad ir tokią, kurią vadiname sudėtinga, būname sukrėsti taip, jog stebimės, kaip iki šiol sugebėjome išgyventi be jos. Tad pirmiausia, kad ir kokia muzika būtų, mes ją pajaučiame, o vėliau suprantame. O, kalbant apie džiazą, tai kaip sakė didis džiazo pianistas ir kompozitorius Horace Silver, džiazas yra sudėtinga muzika, norint jos klausyti ir ją suprasti, reikia tam tikro pasiruošimo. Beje, šiais laikais būtų sunku net pasakyti tikslų džiazo apibrėžimą, nes netgi muzika, dabar plačiai vadinama džiazu, iš tiesų nėra tikrasis džiazas. Štai, pavyzdžiui, nuolat Jungtinėse Amerikos Valstijose vykstančiuose džiazo festivaliuose dažniausiai negroja nė vienas džiazo muzikantas, nes ten dominuoja soulo ir ritmenbliuzo muzikos stiliaus atlikėjai. Tokių tendencijų galėtume pastebėti ir Lietuvoje.
Kuo šis muzikavimo stilius patraukė Jus patį?
Į šį klausimą atsakyti sunku. Buvo daug aplinkybių, kurias būtų galima priskirti prie to, kodėl ir kuo mane traukia džiazo link, tačiau geriausias ir tiksliausias atsakymas būtų, jog – tai DNR kaltė.
„Jazz Brothers“ komandoje Jūsų rankose prabyla bosinė gitara. Kuo šis instrumentas išskirtinis?
Man atrodo, kad net ir instrumento pasirinkimas yra užkoduotas genuose. Manau, kad ne tu pasirenki instrumentą, o instrumentas pasirenka tave. Daugelis muzikantų groja ne vienu instrumentu, tačiau vis tiek labiausiai mėgsta tą vienintelį. Na gerai, būna ir dvipatysčių ir gal tai ne toks jau retas atvejis (juokiasi). O bosinė gitara ir yra išskirtinė tuo, jog ji tau visada yra kažkas daugiau nei bet kam kitam. Kai pirmą kartą išgirdau ir pajaučiau šio instrumento jėgą bei prasmę klausydamas muzikos, man neliko jokių dvejonių. Prisipažinsiu, tai buvo seniai, bet ta muzika ir buvo džiazas. Didžiausią savo išskirtinumą instrumentas visada parodo talentingo muzikanto rankose, nes instrumentas be muzikanto yra niekas.
A. Chalikovas dažnai sako, jog „Jazz Brothers“ iš tiesų yra muzikos mylėtojų brolija, kurioje visi broliai itin vieningi, palaikantys ir suprantantys vienas kitą. Ko iš ant scenos vėl atgimusios kompanijos klausytojams reikėtų tikėtis sausio 20 d.?
Į šį klausimą atsakysiu trumpai: aš pats norėčiau tikėtis, jog publika išgirs daug gražios, tikrai talentingai parašytos muzikos.
Pirmasis „Jazz Brothers“ pasirodymas jau sausio 20 d. suskambės Vilniaus muzikiniame teatre „New York“. Naujausias „Jazz Brothers“ variantas itin spalvingas ir dvelkiantis meistriškumu. Šiuo metu drauge su Artūru Chalikovu ansamblyje muzikuoja Rimantas Brazaitis (saksofonas), Arvydas Joffė (mušamieji), Raimundas Dauginas (klavišiniai) ir Ugnius Butkus (bosinė gitara).
Klausytojų jau pamėgto koncerto bilietai tirpsta kasdien, tad organizatoriai kviečia bilietais pasirūpinti iš anksto. Juos įsigyti galima BILIETAI.LT: http://www.bilietai.lt/lt/event/27724