Kokybiškas miegas ir poilsis mintims – vienas svarbiausių receptų gerai savijautai. Tačiau ką daryti, jei nuolat skubame, patiriame stresą, galvoje kolekcionuojame įvairias patirtis? Turbūt vienas iš daugiausiai tokius amerikietiškus kalnelius praėjusių lietuvių šiandien yra 13-ąjį sezoną stipriausioje pasaulio krepšinio lygoje žaidžiantis Jonas Valančiūnas. Nors atletas gali pasigirti sėkminga karjera, tačiau ir ji nepagailėjo bemiegių naktų ir iššūkių.
„Tiesą sakant, visą karjerą turėjau problemų su miegu, todėl tenka nemažai į save investuoti. Kartais sunku užmigti tiek prieš varžybas, tiek po jų“, – sako žinomas krepšininkas, kuris nors ir stengiasi blogų emocijų neparsinešti namo, tačiau tai ne visada pavyksta, nes kaip sako pats – žmogus nėra robotas, o daugiau nei 80 varžybų per sezoną, padaro savo.
Aukščiausio lygio sporte atsistatymas reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir didelės disciplinos. Pasak krepšininko, svarbiausia yra nuoseklus darbas su savimi – nuo mitybos iki kasdienės savęs priežiūros. Nors motyvacija svarbi, būtent disciplina leidžia išlaikyti stabilų režimą ir pasirengimą ilgame sezone.
Lietuvos rinktinės ir NBA žaidėjas priduria, kad ilgi metai stipriausioje krepšinio lygoje padėjo išsigryninti, kas tinka jo kūnui. Dabar krepšininkas prieš rungtynes itin vertina ramų vakarą ir minčių nukreipimas kitur, kad kitą dieną galėtų jaustis kuo geriau pailsėjęs. Jei tenka keliauti į išvykos rungtynes, krepšininkas mintis nukreipia žiūrėdamas filmą, skaitydamas ar atlikdamas darbus kompiuteriu.
Ieško būdų nukreipti mintis
J. Valančiūnas atviras, intensyvus rungtynių grafikas ir nuolatinės kelionės apsunkina rutiną, dėl to nukenčia ir miego kokybė. Tokiose situacijose itin svarbus darbas su savimi ir gebėjimas „išjungti“ mintis.
„Viskas priklauso nuo to, kaip tu sugebi reguliuoti mintis. Yra įvairių rutinų ir priemonių, kurios padeda „išjungti“ galvą ir pailsėti. Su metais pradedi labiau į tai kreipti dėmesį. Išbandai naujus dalykus, technologijas, ieškai būdų, kurie gali pagerinti miego kokybę, padėti greičiau atsipalaiduoti“, – atvirauja krepšininkas.
Sportininkas sako, kad yra išbandęs ir vagus nervo stimuliavimo prietaisą, kuris aktyvina parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už organizmo nuraminimą. Atletas tai įvardija kaip papildomą priemonę, kuriančia bendrą atsipalaidavimo rutiną.
„Nervo stimuliacija padeda natūraliai nuraminti mintis – mažiau galvoji, rečiau įkrenti į nerimą, o galva tarsi pati „atsijungia“, nereikalaujant papildomų pastangų atsipalaiduoti“, – savo potyriais dalijasi žinomas sportininkas.
Daugelis susiduria su stresu ir prastu miegu
Moksliniai tyrimai rodo, kad didelė dalis profesionalių sportininkų susiduria su miego problemomis. Pasak Hugh Fullagar atlikto tyrimo, iki dviejų trečdalių sportininkų susiduria su prasta miego kokybe, o miego sutrikimų paplitimas gali siekti net 13–70 proc. Be to, apie 42–52 proc. atletų yra įvardijami kaip „blogai miegantys“.
„Pulsetto“ klinikinių tyrimų vadovė Jūratė Jackytė-Kiršė pabrėžia, kad ilgamečiai tyrimai rodo, jog miego kokybės iššūkiai sportininkų tarpe nėra retenybė. Kaip viena pagrindinių to priežasčių įvardijamas stresas. Po rungtynių organizmas dar ilgai išlieka „kovos režime“, padidėjęs adrenalino lygis trukdo užmigti, o dažnos kelionės per laiko juostas išbalansuoja biologinį laikrodį.
„Realų pavyzdį matome ir dabar – neseniai Lietuvoje buvo valanda į priekį pasuktas laikas. Atrodo pokytis nedidelis, tačiau tai veikia biologinį laikrodį, nes šiek tiek pasislenka miego grafikas. Tai veikia sveikatą, emocijas ir prireikia laiko, kol priprantama prie naujos miego rutinos. Todėl yra labai svarbu organizmui padėti prisitaikyti prie pokyčių“, – sako J. Jackytė-Kiršė.
Organizmo atsistatymas šiandien suvokiamas kaip kompleksinis procesas, apimantis ne tik kūną, bet ir nervinę sistemą. Pagrindinės priemonės išlieka gana paprastos, tačiau labai svarbios: reguliarus miego režimas, tinkama miego aplinka, kvėpavimo pratimai ar meditacija.
Vis daugiau dėmesio skiriama ir nervinės sistemos reguliavimui. Būtent ji lemia, kaip greitai organizmas pereina iš „streso režimo“ į atsistatymo būseną.