Nors bendras darbuotojų pasitenkinimas darbu Lietuvoje išlieka pakankamai aukštas – 6,29 balo, tačiau žmonių, svarstančių keisti darbą, skaičius taip pat išlieka didelis. Apklausos duomenimis, 68 proc. darbuotojų ieško kito darbo (23 proc. – aktyviai, 45 proc. – pasyviai). Ir dažniausiai apie darbo keitimą galvoja ne tie, kurie yra atvirai nepatenkinti esamu darbu.
Darbo skelbimų portalo CV-Online atliktas pasitenkinimo darbu tyrimas atskleidė šių dienų tendenciją, darbo paieška vis dažniau tampa „tyliu procesu“, kuris prasideda dar tada, kai darbuotojas savo darbą vertina kaip „visai neblogą“. Taigi, kas šiuo metu labiausiai linkę keisti darbą ir dėl kokių priežasčių?
Jaunimas – aktyviausi darbo rinkos dalyviai
Žemiausią pasitenkinimą darbu (6,16 balo) demonstruoja patyrę 46-55 metų darbo rinkos dalyviai, nuo jų ne ką mažiau atsilieka (6,21 balo) darbo rinkos naujokai – 18-25 metų amžiaus darbuotojai.
Labiausiai apie darbo keitimą galvoja jauniausi darbuotojai. Jie greičiausiai reaguoja į stagnaciją ir yra linkę keisti darbą, jei nemato aiškios karjeros krypties. Jiems svarbu ne tik turėti darbą, bet ir jausti progresą. Jei jo nėra, sprendimas keisti darbą priimamas gana greitai.
Didžiausioje rizikoje – žemesnio pareigų lygio darbuotojai
Darbo paieška dažniau būdinga ir žemesnio pareigų lygio darbuotojams. Šioje grupėje fiksuojamas mažiausias pasitenkinimas darbu ir didžiausias neapibrėžtumo jausmas. Mažesnės karjeros galimybės, ribota įtaka organizacijoje ir dažnai mažesnis atlygis skatina ieškoti alternatyvų.
Didesnis darbuotojų mobilumas pastebimas klientų aptarnavimo, administracinėse ir mažesnės kvalifikacijos srityse. Šiose srityse dažniau pasitaiko ribotos augimo galimybės, didesnis darbo krūvis ir mažesnis lankstumas, todėl darbuotojai aktyviau ieško alternatyvų.
Kuo aukštesnė pozicija, tuo didesnis pasitenkinimas darbu, pavyzdžiui aukščiausio lygio vadovai pasitenkinimą darbu įvertino 7,08 balo, palyginimui, nekvalifikuoti darbininkai – 5,58 balo, asistentai, administracijos atstovai – 6,05. Palyginus su pernai metų apklausos rezultatais, šiemet aukščiausio lygio vadovų pasitenkinimas darbu dar labiau paaugo, o nekvalifikuotų darbuotojų – sumažėjo.
Dažniausi darbo keitimo veiksniai – augimo trūkumas bei atlygio sistemos teisingumas
Darbuotojai, kurie nemato aiškios perspektyvos organizacijoje, gerokai dažniau pradeda dairytis naujų galimybių, net jei kiti darbo aspektai juos tenkina. Sprendimą keisti darbą dažniau lemia ne dabartinė situacija, o ateities nebuvimas, pvz. karjeros galimybes darbuotojai vertina bene prasčiausiai – 4.59 balo šiemet, palyginimui pernai įvertino 4.68 balo, tobulėjimo galimybes – 5,58 balo (pernai -5,78 balo).
Darbo paieška dažniau būdinga ir tiems darbuotojams, kurie kritiškai vertina motyvacinę sistemą (šiemet įvertinta 4,81 balo) ar atlygio teisingumą. Svarbu tai, kad čia veikia ne tik realus atlygis, bet ir jo suvokimas, ar darbuotojas jaučia, kad yra vertinamas teisingai. Apklausos duomenimis, net 67 proc. darbuotojų mano, kad jų darbas yra nuvertinamas ir jie gauna per mažą atlygį. O, jų manymu, teisingas atlyginimas turėtų būti 20–30 proc. didesnis.
Iš darbo išeina ne nepatenkinti
Tyrimas atskleidė, kad naujo darbo dažniausiai ieško ne tie, kurie yra labiausiai nepatenkinti. Priešingai, aktyviausiai naujų galimybių dairytis pradeda tie, kurie savo situaciją vertina vidutiniškai. Tai darbuotojai, kurie nejaučia stipraus nepasitenkinimo, bet ir neturi stipraus emocinio ryšio su organizacija. Darbdaviams didžiausia rizika šiandien slypi ne tarp nepatenkintų darbuotojų, o tarp tų, kurie yra „pakankamai patenkinti“. Būtent jie dažniausiai tyliai pradeda darbo paiešką ir palieka organizaciją be išankstinių signalų.
Apie tyrimą
Darbuotojų apklausa vyko internetu 2026 metų sausio-vasario mėn.. Apklausoje dalyvavo 1020 respondentų iš visos Lietuvos. Apklausos tikslas buvo išsiaiškinti darbuotojų pasitenkinimą savo esamu darbu bei atlyginimu.