Kovo 6 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje atidaryta antroji vieno eksponato parodų ciklo paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“. Šįsyk ji skirta kuršių kultūros paveldui ir pasakoja apie kuršių moters pasaulėžiūrą, estetinį skonį, padėtį bendruomenėje. Parodą lydės pasakojimą išplečianti lydimųjų renginių programa.
Žalvariniai ir sidabriniai baltų papuošalai, papuošti įmantriais ornamentais, spalvoto stiklo akutėmis ir įvairiais kabučiais, pasakoja mums ne tik apie materialinės, bet ir apie dvasinės jų kultūros turtingumą ir išskirtinumą. Nenuostabu, kad tiek profesionalių praeities tyrinėtojų archeologų, tiek mėgėjų dėmesys labiausiai krypsta į baltų genčių vyrų ir moterų papuošalus. Kai kuriuos papuošalus mėgo ir vyrai, ir moterys, o apskritus kabučius, smeigtukus ir masyvius smeigtukus su kryžine galvute segėjo tik moterys.
Kuršiai VIII–IX amžiais – savo klestėjimo laikotarpiu – gausiai puošėsi. Smeigtukai kryžine galvute buvo būdingiausi kuršių genties papuošalai nuo V amžiaus iki pat Viduramžių. Šie vieni mėgstamiausių baltų genčių papuošalų ilgus amžius naudoti ne tik viršutiniam drabužiui, bet ir galvos apdangalui susegti. Viduriniame geležies amžiuje, susiformavus kuršių genties nešiosenos tradicijoms, kuršės savo viršutinį drabužį pradėjo segtis tik vienu, masyviu ir labai puošniu smeigtuku.
Vieno eksponato parodoje „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ pristatomas Palangos kapinyno moters kape rastas unikalus masyvus smeigtas kryžine galvute su prikabintų sudėtinių kabučių juosta. Smeigtas ir kabučiai yra žalvariniai, padengti plonomis ornamentuotomis sidabro plokštelėmis, galvutė papuošta kūgeliais, o kabučio plokštelės inkrustuotos mėlyno stiklo akutėmis. Puošybinės detalės iš mėlynos spalvos stiklo – karoliai, papuošalų akutės – tuo metu buvo ir prabanga, ir geidžiama madinga detalė.
Mirusioji pomirtinei kelionei buvo išruošta prabangiai – padabinta papuošalais ir palydėta su amuletais bei kitais daiktais, atspindinčiais tuometinius kuršių laidojimo papročius. Prabangios ir unikalios įkapės byloja ne tik apie šios mirusiosios išskirtinumą savo šeimoje, bet ir apie daugumos kitų kuršių moterų padėtį bendruomenėje.
Šios žinios neleidžia Ankstyvųjų viduramžių baltų genties moterims pranykti istorijos vingiuose. Savo gyvenimo būdu, savita pasaulėžiūra kuršiai ir kuršės reikšmingai įsiliejo į savo gyvenamojo laikotarpio regiono istoriją ir paliko gausų materialinės kultūros paveldą, kuriuo galima pasigėrėti ir šiandien.
Palangos kapinyne archeologų atrastas eksponatas po 60 metų savo mėlyna šviesa vėl nušvito gimtajame krašte. Parodoje lankytojų laukia ir jo kopija, tokiomis pat mėlynomis akimis žiūrinti į originalą, ir muziejaus audėjų rankomis išausta kuršės skraistė, kuria galima apsigaubti. O susisegus skraistę smeigtu ir pajutus jo svorį, bus nesunku įsivaizduoti save IX amžiuje arba pagalvoti apie socialinę moters padėtį vadinamuoju mėlynuoju laikotarpiu.
Palangiškiai ir miesto svečiai laukiami parodoje „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ bei lydimuosiuose parodos renginiuose. Renginyje „Kas yra juvelyrika, arba 25 priežastys, kodėl dėvėti juvelyriką“ menininkė juvelyrė Neringa Poškutė-Jukumienė pasidalins istorijomis apie papuošalo kaip tapatumo išraišką ir juvelyrikos esmę. Mistikos mylėtojams bus skirtas naktinis žygis su kraštotyrininku Denisu Nikitenka, kurio pasakojimuose susipins archeologinis ir mitologinis pasauliai. Paskutiniu parodos akcentu taps gegužės 4 d. Jono Šliūpo muziejaus kieme įsikursianti kuršių genties stovykla, kurioje Kuršių istorijos klubas „Pilsots“ pristatys gyvomis teatralizuotomis istorijomis rekonstruotą šios genties kasdienį gyvenimą, kultūrą, amatus. Informaciją apie lydimuosius renginius sekite Lietuvos nacionalinio muziejaus svetainėje lnm.lt.
Paroda „Subtili mėlyna: ką matė stiklo akutės?“ Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) atidaryta kovo 6 d. ir veiks iki 2024 m. gegužės 5 dienos.