Pietiniame Londono rajone Kroidone (Croydon) įsikūrusi lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla „Bitė“ užsibrėžusi ne tik gaivinti bei puoselėti etninę kultūrą, bet ir nepamiršti tautinių bei nauja tradicija tampančių šiuolaikiškų švenčių. Vasario 14 dieną visa „Bitės“ bendruomenė šventė net tris šventes: Užgavėnes, Vasario 16-ąją ir Valentino dieną. Mes ją vadinome tiesiog Meilės diena: meilės Lietuvai, meilės sau ir vienas kitam, meilės savo tradicijoms.
Miškingoje skautų stovyklavietėje nenustojo skambėti armonika. Čia visiems užteko erdvės: kol vieni šoko aplink Morę be galo visų mėgstamus „Šiaudų batus“, „Meškutę“, „Kepė boba blynus“, „Oirą“ ir kitus liaudiškus šokius, kai kas gaminosi arkliukus, vėrė makaronų karolius Morei padabinti. Kas norėjo, darė kabinamąsias lesyklėles paukščiukams: kas rinkosi širdutės formos lesalo vėrinukus, kas taukų bei lesalo mišiniu kimšo kankorėžius ir kabino juos ant medžių, taip reikšdami meilę žiemą alkstantiems paukščiams. Kiti rašė gražius žodžius tėvams ar draugams ant balionų ir jais nukabinėjo visą medį. Daug vaikų ir tėvų vijo trispalves apyrankes taip dalyvaudami per pasaulį vilnijančioje akcijoje „Lietuvai ir man“.
Kūrybinėms dirbtuvėms pasibaigus, rengėme lenktynes – rungėsi net 30 mažųjų jojikų su savo arkliukais! Lašininis ir Kanapinis, žinoma, neištvėrė nepasigalynėję žodžiais, o paskui jau ir už maišų stvėrėsi, kad parodytų, kuris galingesnis… Lašininis buvo nugalėtas, visų su trenksmu ir liaudiškais šokiais išvytas. Gaila, Morę turėjome sudeginti, kad jau tikrai pavasaris ateitų… Lengva nebuvo, teko ją nešti per mišką, net upelį perbristi ir gerokai po dumblus paklampoti, kol pasiekėme laužavietę.
Ir blynų mūsų šventėje buvo. Ir dešrelių buvo. Ir lietuviškų gardėsių buvo. Visko buvo, linksmumo ir juokų netrūko, taukai per barzdą varvėjo… Tikrai tikrai!
Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ inf. ir nuotr.