Kovo gale ir balandžio pradžioje Baltijos jūroje siautėjančios audros į Lietuvos jūrų muziejų „pripūtė“ itin daug ruoniukų pamestinukų. Dabar muziejuje gydomi net šeši nusilpę, išsekę gyvūnėliai. Pirmieji du – Kovukas bei Tidikas – jau kiek sustiprėjo ir žuvis ėda patys, todėl yra perkelti iš laboratorijos į baseiną. Kiti keturi – Šaipė, Balandukas, Rikinė ir Bumbulis – dar glaudžiasi dviejose voniose, kurios yra įrengtos viename iš Lietuvos jūrų muziejaus administracinio pastato kabinetų – vadinamojoje laboratorijoje. Ši ketveriukė pati maitintis negeba: trinta žuvies tyrė su priedais jiems supilama tiesiai į skranduką per zondą.
Vardai ruoniukams parenkami pagal radavietę. Tidikas, Šaipė ir Rikinė – upelių, įtekančių į Baltiją, pavadinimai, Bumbulis rastas ties Bumbuliškių kaimu, o kitiems dviem atiteko mėnesių pavadinimai.
Visi šeši nelaimėliai yra prižiūrimi veterinarijos gydytojo – jiems skiriami antibiotikai ir vitaminai. Dauguma jų yra sužaloti kirų – prakapotomis akytėmis, pūliuojančiais plaukmenimis. Ruoniukai labai mažai sveria – mažiau nei ką tik gimę. Didžiausias jų yra Balandukas, jis svėrė 14,2 kg, mažiausia – Rikinė, sverianti 12,1 kg. Vieno ruoniuko, deja, muziejininkams išgelbėti nepavyko.
Mažylius prižiūrintis Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas jau, galima sakyti, apsigyveno muziejuje – Velykas sutiko rūpindamasis ruoniukais. „Šiandien tikiuosi sugrįžti namo, – šypsosi biologas. – Tikiuosi, jau pavyks pereiti prie retesnio maitinimo.“ Tačiau iš karto priduria, kad dėl trijų ruoniukų – Balanduko, Rikinės ir Bumbulio – dar labai neramu: jie viduriuoja, nepriauga svorio.
Kasmet Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai priglobia ir slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus. Tokiems ruoniukams jau dvidešimt ketverius metus muziejus tampa antraisiais namais. Gyvūnėliai dažnai atvežami leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Improvizuotoje muziejaus laboratorijoje į gyvenimą jau sugrąžinti 23 nelaimėliai.
Jau kelerius metus rūpintis ruoniukais muziejininkams padeda Aplinkos ministerija. Šiemet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skyrė 7 240 eurų.
Šis pavasaris išskirtinis – vietoj poros ruoniukų tenka rūpintis net šešiais. Tokį gausų ruoniukų „derlių“, biologo teigimu, lėmė itin šilta žiema. „Rygos įlanka neužšalo ir ruonės buvo privertos vesti vaikus ant kranto, o ne ant ledo, – sakė Arūnas Grušas. – O čia galėjo ir žmonės jas išgąsdinti, ir jos pačios, ieškodamos žuvies, toliau nuplaukti, palikusios vaikus vienus. Kai jos vaikuojasi ant ledo, tai niekur toli plaukti ieškoti maisto nereikia – neria čia pat.“
Baltijos pilkieji ruoniai – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
Nika Puteikienė
Alfonso Mažūno nuotraukos