Nuolat girdime žymių kultūros, politikos atstovų kalbas apie Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos, svarbą mūsų tautai, kasmet vis įspūdingesnėmis akcijomis Lietuvoje ir pasaulyje paminime šią datą (kaip ir kitas svarbiausias valstybines šventes). Vis dėlto vieniems galbūt ši diena – tik dar viena galimybė pailsėti nuo darbų ar mokslų, o kitiems – patriotiškumą ir pasididžiavimą savo tauta žadinanti šventė. Pasidomėjome, ką ji reiškia žinomiems jauniems Lietuvos žmonėms, kaip šie ją mini, ką apskritai mano apie šių dienų lietuvių patriotizmą ir ko linki savo tėvynei.
„Mis Lietuva 2013“ Rūta Elžbieta Mazurevičiūtė
Vasario 16-osios šventė man ypač svarbi, nes tai – Lietuvos valstybės atkūrimo diena, savotiškas Lietuvos gimtadienis. Mokydamasi mokykloje visada dalyvaudavau renginiuose, skirtuose šiai dienai paminėti, kai kuriuos jų teko vesti pačiai. Dabar, būdama studentė, kai yra galimybė, stengiuosi dalyvauti masiniuose renginiuose. Štai šiemet Vilniaus Katedros aikštėje organizuojamas renginys „GELTONA. ŽALIA. RAUDONA.“ O prezidentės trispalvių juostelių pynimo akcija – taip pat puikus tautos suvienijimo pavyzdys. Pati tokią juostelę taip pat nusipyniau.
Ši šventė, manau, labai svarbi visai tautai. Iš istorijos pamokų prisimenu, kokiomis baisiomis priespaudos sąlygomis šalis turėjo egzistuoti: visi laikraščiai lietuvių kalba uždrausti, ekonominės sąlygos sunkios. Vilniuje 1915 metais, kaip pasakojo senelis, buvo prasidėjęs badmetis, žmonės krisdavo tiesiog gatvėje; kaimuose buvo ne ką geresnė situacija. Ūkiai likę be šeimininkų. Tad kaip neįvertinsi žmonių pastangų paskelbti save nepriklausomais ir visateisiais savo valstybės piliečiais? Tai ši šventė ir reiškia – pasipriešinimą neteisybei, išnaudojimui, pažeminimui ir norą būti laisvais piliečiais, net tokiomis sąlygomis išlaikiusiems savigarbą ir orumą. Tikriausiai ta tvirtybė – tai senos garbingos tautos paveldas, užkoduotas senolių genuose ir perduotas mums.
Prisimenu, daug metų ši šventė buvo ir tebėra įdomiai ir prasmingai minima mano mokykloje. Būdavo kviečiami dar gyvi likę tų laikų liudininkai. Pas mus atvykdavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Povilas Varanauskas. 12 klasėje man teko garbė būti apdovanotai 1990-03-11 jo vardo premija „Už aktyvią pilietinę poziciją, puikius mokslo bei meninės raiškos pasiekimus, mokyklos, rajono, šalies garsinimą“.
Lietuvai palinkėčiau tokios pat tvirtos pozicijos savo nepriklausomybės atžvilgiu, kaip tada, kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės Aktas.
Aktorė, renginių organizatorė Sigita Pikturnaitė
Ką man reiškia Vasario 16-oji? Būsiu atvira: jai artėjant visų pirma visada džiaugiuosi būsimu laisvadieniu. Tačiau kartu, matant mieste kabinamas trispalves vėliavėles, apima patriotiškumo jausmas. Tada prisimenu ir džiaugiuosi, kad gyvenu laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje, kuri sparčiai tobulėja ir juda į priekį. Kadangi dar spėjau šiek tiek pagyventi ir Sovietų Sąjungoje, galiu palyginti, kaip buvo tada ir kaip yra dabar. Ir visad linksmai šypteliu, savo draugams užsieniečiams, manantiems, kad Lietuvoje vis dar dvelkia sovietine atmosfera, pasakodama, jog viešojo transporto stotelėse pas mus stovi monitoriai su autobusų tvarkaraščiais. Žinoma, pasitempti mūsų valstybei dar yra kur, tačiau aš taip pat noriu prisidėti prie savo šalies klestėjimo ir judėjimo į priekį, tad neskubu visko kritikuoti ir dejuoti dėl kartais galbūt klaidingos politikos, nesiruošiu emigruoti ir ieškoti laimės kitur.
Nors Vasario 16-osios kaip nors ypatingai nešvenčiu ir neminiu, tačiau galiu drąsiai pasakyti, kad stengiuosi pilietiškumą ir pagarbą savo šaliai bei jos istorijai kasdien reikšti savo veikla ir darbais – nuo paprasčiausio nešiukšlinimo gatvėse iki meilės etnokultūrai, senosioms tradicijoms ir jų puoselėjimo kasdienybėje.
Pastaruoju metu, kai mūsų kaimynystėje vyksta kariniai konfliktai, laisvės ir nepriklausomybės klausimas tampa ypač aktualus, tad labai norėčiau palinkėti Lietuvos valstybės piliečiams ne tik vasario 16 dieną prisiminti, kokioje šalyje mes gyvename, ir garsiai šaukti, kaip mes ją mylime ir branginame, bet ir gyventi, elgtis taip, kad ta meilė atsispindėtų mūsų kasdieniuose darbuose. Kartais galbūt labai mažuose, tačiau svarbiuose bendram mūsų nepriklausomos valstybės klestėjimui. Ir labai svarbu nepamiršti savo tautos istorijos, ją išmanyti, nes tik žinodamas savo praeitį gebėsi būti stiprus ateityje.
Dainininkė, grupės „4 Roses“ narė Akvilė Matukaitė
Šios dienos reikšmę žino kiekvienas lietuvis. Tai diena, kuri visus vienija, suburia ir kelia pasididžiavimą savo tėvyne. Kiekvienas, jaučiantis meilę Lietuvai, lietuvių kalbai, kultūrai, net jei ir ypatingai nešvenčia šios dienos, neabejoju, pagalvoja, koks kelias nueitas, kad gyventume nepriklausomoje valstybėje. Kiek laiko ir pastangų reikėjo norint, kad mūsų maža šalis taptų didele savo žmonių darbais, iškovotomis pergalėmis. Šią dieną aš suvokiu kaip simbolinį vieningos ir stiprios mūsų šalies gimimą. Linkiu visiems būti drąsiems, tikėti savo jėgomis ir savo šalimi, būti vieningiems ir patiems prisidėti prie gražios ateities kūrimo.
Modelis Solveiga Mykolaitytė
Šiuo metu būnu Niujorke, tad šventinės nuotaikos kaip ir nejaučiu. Tokias šventes tekdavo švęsti, kai dar buvau moksleivė. Būdavo rengiami koncertai, primenami istoriniai faktai. Kalbant apie faktus, Lietuvos Nepriklausomybės Aktas – Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. Vilniuje pasirašytas dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Po Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvą toliau valdė vokiečiai. Jie reikalavo, kad Lietuvos Taryba paskelbtų amžinąją sąjungą su Vokietija, tačiau, lapkritį Vokietijoje kilus revoliucijai, Lietuva liko neprijungta prie Vokietijos ir Lietuvos nepriklausomybė buvo galutinai pripažinta. Sovietų Rusija nepriklausomybės aktą pripažino 1920 m. liepos 12 d., pasirašydama su atkurta Lietuva Taikos sutartį. Vis dėlto galbūt yra daug tokių, kurie manė ir iki šiol mano, jog būtų buvę daug geriau būti prijungtiems prie Vokietijos ar Rusijos. Būtume didelė, stipri, apsirūpinusi valstybė, kuri gina ir saugo savo piliečius. Tačiau Nepriklausomybė iškovota, ir tai vienas iš įsimintiniausių įvykių Lietuvos valstybingumo kelyje. Visi žmonės nešioja tėvynę savo širdyje, ir ši data – Vasario 16-oji – simbolizuoja laisvę, drąsą, stiprybę ir viltį.
Deja, ne paslaptis, jog tikro patriotizmo mūsų šalyje šiuo metu nedaug. Daug drabstomasi purvais: nesvarbu, ar žmogus aukso medalį į Lietuvą parveža, ją garsina, – vis atsiranda norinčiųjų kritikuoti. Tiek virtualioje erdvėje, tiek tikrame gyvenime.
Ar tikrai Valstybės atkūrimo diena – didelė šventė paprastam lietuviui, ar jis suvokia šventės esmę? Daugeliui tai turbūt tik džiaugsmas, kad nereikės eiti į darbą. Manau, kad patriotizmas prieš kelis dešimtmečius buvo kitoks. Mūsų kartai sunku įsivaizduoti, kaip mūsų seneliai, proseneliai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę, už laisvę ir ką jiems tai turėjo reikšti. Dabar daugeliui yra lengviau iš Lietuvos pabėgti ir net nepagalvoti apie grįžimą atgal. Daugelis tik ir galvoja, kaip išvežti savo vaikus iš Lietuvos, kad tik jiems čia nereikėtų augti. Liūdna: kas iš to, kad šalis laisva, bet joje nelieka žmonių. Kiek iš tikrųjų yra nuoširdžiai švenčiančių šią šventę žmonių, ir ką ši šventė jiems reiškia?..
Ar aš esu patriotė? Lietuva mane visada traukia, čia – mano šaknys, mano gimtinė, mano šalis, širdyje aš nešiojuosi tėvynę. Tačiau aš esu kosmopolitė. Man mūsų lietuviška kultūra, žmonių požiūris ir gyvenimo būdas nėra labai artimas, bet, kad ir kaip būtų, vis dėlto Lietuvą aš myliu…
Lietuvai ir lietuviams palinkėčiau kuo stipriau saugoti lietuvybę, saugoti ir ginti savo žmones, išlaikyti lietuviškus papročius, senąsias tradicijas. Juk visa tai ir yra tikrosios tautos ir valstybės vertybės.
Dainininkas Audrius Janonis
Vasario 16-ąją dažniausiai švenčiu scenoje – pasirodymai miestų šventėse jau tapo savotiška tradicija. Visus kviečiu aktyviai dalyvauti šiuose šventiniuose koncertuose, nes tai neabejotinai naudinga. Vieniems dalyvavimas juose primena laisvės svarbą, kitus supažindina su istorija, kurios nevalia pamiršti. Esu jaunosios kartos atstovas, tad apie Lietuvos valstybės atkūrimo dieną žinau tiek, kiek mokėmės mokykloje. Džiaugiuosi, jog kiekvienais metais turiu progą prisiminti svarbiausius Lietuvai žodžius: VIENYBĖ, LAISVĖ ir NEPRIKLAUSOMYBĖ.
Kalbino pilietė reporterė Greta Kondrataitė