Spalio 17-ąją – Tarptautinę kovos su skurdu dieną – nevyriausybinės organizacijos primena, kad, Lietuvos gyventojų vertinimu, didžiausia grėsmė mūsų šaliai – nesprendžiamos socialinės problemos. Tokią nuomonę išsakė daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų Pilietinės visuomenės instituto užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje.
Trečdalis (33 %) respondentų nurodo, kad pagrindinė grėsmė visuomenės saugumui yra emigracija ir visuomenės senėjimas, o ketvirtadaliui (26 %) nerimą kelia pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Šios grėsmės Lietuvos gyventojams aktualesnės nei „neprognozuojamos Rusijos“ grėsmė (kurią kaip didžiausią grėsmę įvardija 15 % respondentų), tarptautinis terorizmas (13 %) ar „nevaldoma pabėgėlių krizė“ (9 %).
Pajamų nelygybės ir socialinės atskirties grėsmę šiek tiek labiau sureikšmina vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo, mažesnių (apie 201–300 Eur šeimos nariui) pajamų grupės atstovai. Emigraciją ir visuomenės senėjimą dažniau nei patys jauniausieji ar vyriausieji paminėjo 26–55 metų respondentai, didesnių pajamų grupės atstovai, rajonų centrų gyventojai.
Dėl emigracijos bei visuomenės senėjimo procesų vyrai ir moterys rūpinasi panašiai (po 32–34 proc. atsakymų), tačiau moterims labiau nerimą kelia socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė (vyrai – 22 proc., moterys – 29 proc.).
„Toks skirtumas turi objektyvų pagrindą. Viena vertus, moterys Lietuvoje vidutiniškai uždirba mažiau nei vyrai. Kita vertus, dėl kur kas trumpesnės vidutinės vyrų gyvenimo trukmės (apie 10 metų), jos dažnai senatvėje lieka vienišos su maža pensija, o tai padidina tikimybę joms patekti į skurdą ir socialinę atskirtį“, – teigia VU Filosofijos fakulteto dėstytojas ir Tinklo ekspertas prof. dr. Boguslavas Gruževskis.
„Tai, kad žmonės įvardija skurdą ir socialinę atskirtį kaip tokią svarbią problemą, tik patvirtina, kokie dideli yra skurdo ir pajamų nelygybės mastai Lietuvoje. Raginame naujai išrinktus politikus nepamiršti pažadų ir skurdo mažinimui skirti deramą dėmesį, įtraukiant nevyriausybines organizacijas į sprendimų priėmimą bei įgyvendinimą“, – teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.
VU Filosofijos fakulteto dėstytojo ir Tinklo eksperto prof. dr. Boguslavo Gruževskio nuomone, Europos Sąjungoje (ES) naudojami santykiniai skurdo rodikliai neparodo tikros gyvenimo lygio situacijos Lietuvoje. „Jeigu Lietuvai pritaikytume jau ilgą laiką krizių purtomos Graikijos gyvenimo lygio standartus (2015 m. vidutinis darbo užmokestis neto buvo 1004 EUR, vidutinės vienišo asmens disponuojamos metinės pajamos – daugiau nei 15 tūkst. eurų), tai pasirodytų, kad mūsų šalyje žemiau skurdo ribos gyvena apie 80 proc. gyventojų“, – teigia prof. dr. B. Gruževskis.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kartu su Pilietinės visuomenės institutu atkreipia dėmesį, kad skurdo rizikos mastai Lietuvoje jau daugybę metų išlieka tarp aukščiausių Europos Sąjungoje. Organizacijos ragina valstybės institucijas bei politines partijas skirti daugiau dėmesio sprendžiant nelygybės ir skurdo mažinimo klausimus, kurie šiuo metu, deja, vis dar yra politinės darbotvarkės paraštėse. Po 25 nepriklausomybės metų matome, kad neskirdami tinkamo dėmesio skurdo ir socialinės atskirties problemų sprendimui, apribojame ir visuomenės pilietinės brandos procesus, ir ekonominės raidos perspektyvas: tokį aukštą emigracijos lygį pirmiausia ir skatina maži atlyginimai bei bendras žemas gyvenimo lygis atskirose gyventojų grupėse. Didelė emigracija mažina darbo jėgos pasiūlą ir įmonės vis labiau jaučia kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, o tai atitinkamai apriboja jų galimybes plėtoti gamybą, investuoti ar tobulinti gamybos procesus. Todėl drąsiai galime teigti, jog skurdas ir socialinė atskirtis šiandien – ekonominis nuosmukis ir silpna visuomenė rytoj.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą Pilietinės visuomenės instituto užsakymu 2016 m. balandžio 18–25 dienomis atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo imtis – 1007 respondentai.
Aistė Adomavičienė, Boguslavas Gruževskis, Ieva Petronytė