Sušiai atrodo paprasti: užsisakai rinkinį, pasiimi lazdeles, pamirkai į sojų padažą ir pirmyn. Tačiau jei stebėtume restoraną šefo akimis, pamatytume visai kitokį vaizdą: netinkamai laikomos lazdelės, ryžiai mirkomi tarsi į balą, o vasabis tepamas tarsi sviestas ant sumuštinio. Ne piktai, ne tyčia, tiesiog todėl, kad dauguma nežino, ką daro ne taip.
Lazdelės – ne iešmai
Nors daug kas sugeba pakankamai taikliai suimti suktinuką, yra dvi kraštutinės stovyklos: tie, kurie lazdelėmis „kapoja“, ir tie, kurie iš jų pasidaro iešmą, t. y. perveria sušį kiaurai. Abu variantai šefams kelia švelnią paniką. Jei nepavyksta – drąsiai naudokitės pirštais. Tai ne tik leidžiama, bet net ir tradiciška!
Sojų padažas – su saiku
Viena didžiausių ir dažniausių klaidų – sušio kąsnelio mirkymas į sojų padažą ryžių puse. Rezultatas? Suglebę ryžiai, išsibalansavęs skonis ir mažytė kulinarinė širdgėla šefui. Gera praktika: jeigu valgote nigiri – pamirkykite tik žuvies pusę. Jei valgote maki – mirkyti reikėtų vos kelias sekundes, o ne minutę. Nemaudykite maisto.
Vasabio – ne kalnas
Nesusipratimas, kai klientai prisikrauna vasabio tarsi bulvių košės, tai pasitaiko dažnai. Kai kurie net pasidaro iš to atskirą patiekalą. Bet tikroji vasabio paskirtis – pabrėžti, o ne nustelbti skonį. Be to, daugumoje restoranų šefai jau įdeda reikiamą kiekį vasabio tarp žuvies ir ryžių. Jei jums jo vis tiek reikia daugiau – pridėkite šiek tiek.
Dalijimas per pusę
Sušio kąsnelis kuriamas taip, kad jį suvalgytumėte vienu ypu. Ne pusiau, ne iš kampo, ne padalinus draugui… Kiekvieno elemento – nuo žuvies iki ryžių – kiekis parinktas tiksliai taip, kad sušis tilptų į burną. Kai suktinukas dalijamas pusiau, ryžiai krenta, forma griūva, o skonis išsiderina. Tai kaip skaityti haiku nuo galo.
Užsisakyti ir paskui keisti
Ypač populiarus reiškinys: klientas užsisako rinkinį su lašiša, tunu ir krabų salotomis, bet vos padavėja nueina – jau šaukia: „Gal galima be lašišos, be dumblių ir be padažo?“ Taip, daug kas įmanoma, bet restorane, kuris dirba pagal šviežumo ir preciziškumo principą, tokie pokyčiai sukelia ne tik logistinių, bet ir emocinių iššūkių virtuvėje.
Sušiai nėra skirti nei oficialiam pokyliui, nei prabangiai vakarienei su etiketo vadovu. Bet tai ir ne cepelinai. Juose slypi subtilumas, pagarba, paprastumas. Ir jei to nesuprasite, vis tiek pasisotinsite. Bet jeigu suprasite, pajusite ir dar vieną, nematomą skonio sluoksnį – sąmoningą valgymą.
ShakeSnack – ko gero, skaniausi sushi Vilniuje. Mėgaukis.
Partnerio turinys