Pastaruoju metu Lietuvoje nemažai diskutuojama apie socialinį modelį, galimus švietimo sistemos pokyčius, ekonomikos skatinimą, sprendimus, reikalingus sveikatos priežiūros sistemoje, ir kitus kasdienį eilinio piliečio gyvenimą veikiančius dalykus.
Tiek daug diskusijų apie tai, kaip ir ką daryti, o tiek mažai – apie tai, dėl ko mes tai darome ir koks gi tikrasis siekiamas rezultatas. Stipri ekonomika? Ne. Efektyvi sveikatos sistema? Ne. Visiems prieinamas aukštasis mokslas? Irgi ne. Ekonomika, sveikata, išsilavinimas – tai tik priemonės, kurių nereikėtų painioti su tikraisiais tikslais. Tikrasis siekiamas rezultatas – laimė ir visų žmonių gerovė.
Jungtinės Tautos 2012 m. nusprendė kovo 20 d. paskelbti Tarptautine laimės diena. Šią dieną viso pasaulio valstybių vadovams primenama, kad visų politinių sprendimų galutinis tikslas – žmonių laimė. O šioji galima tik darniai besivystančioje visuomenėje, kurioje visi turi vienodas galimybes ugdyti ir atskleisti savo gebėjimus.
Ko reikia žmonėms, kad būtų laimingi? Kas turima galvoje kalbant apie geresnį gyvenimą? Ar žmonėms Lietuvoje reikia tokių pačių dalykų, kaip ir kitose pasaulio šalyse? Ir ar žmonės iš tiesų yra patenkinti tuo, ką laiko pačiais svarbiausiais dalykais savo laimei?
Atsakymų gali būti įvairių. Mokslininkai ir tarptautinės organizacijos atlieka įvairius palyginamuosius tyrimus. Dažniausiai gerovė matuojama įvertinant objektyviuosius visuomenių ar bendruomenių raidos rodiklius, tokius kaip gyventojų pajamos, išsilavinimo lygis, mirtingumas. Ne ką mažiau svarbu ir pačių gyventojų nuomonė – ar jie jaučiasi patenkinti gyvenimu, savo sveikata, išsilavinimu, darbu. Ir, svarbiausia – ar jaučiasi laimingi.
Šiame tekste aptarsiu kelių tyrimų apie tai, ko Lietuvos gyventojams reikia, kad būtų laimingi, duomenis.
Kaip lietuviai vertina savo laimės jausmą?
Pradėkime nuo klausimo, ar Lietuvos gyventojai yra laimingi. 2013 m. Lietuvoje buvo atlikta apklausa (Europos socialinis tyrimas; tyrimą Lietuvoje koordinuoja KTU mokslininkai, duomenų analitikos studijų programos dėstytojai), per kurią gyventojai buvo paprašyti 10 balų skalėje įvertinti savo laimės jausmą.
Lietuvos gyventojai savo laimę vertino labai vidutiniškai, t. y. tik 6–7 balais (vidurkis 6,6). Palyginti su kitomis Europos šalimis, tai – gana prastas rezultatas. Štai Danijos gyventojai savo laimę vidutiniškai vertina 8,4 balo, Norvegijos gyventojai – 8,2 balo, Šveicarijos – 8 balais, Vokietijos – 7,7 balo, o Lenkijos – 7,3 balo. Lietuvos gyventojų laimės jausmas panašus kaip Albanijos ir Portugalijos gyventojų (vidurkis 6,5 balo) bei Čekijos gyventojų (vidurkis 6,7 balo).
Stiprus šešetas vertinant savo laimę – tai rimtas signalas, rodantis, jog esminis visos visuomenės pastangų tikslas – laimė ir visų žmonių gerovė – nėra pasiektas.
Ko reikia žmonėms, kad būtų laimingi? Sociologai ir psichologai jus įtrauktų į gilią diskusiją. Trumpai – kad būtų pasiekiama ir įgyvendinama tai, kas žmogui svarbu asmeniškai, kad dažniau lankytų teigiamos emocijos, kad jaustume savo kasdienės veiklos prasmę ir būtume už tai vertinami, kurtume prasmingus socialinius santykius. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimą, pasiremdama ne socialinėmis teorijomis, o pačių gyventojų nuomone.
Sveikata – didžiausia vertybė
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ėmėsi „Geresnio gyvenimo“ iniciatyvos. Iniciatyvos kūrėjai teigia, kad gyvenimas – kur kas daugiau nei vien šalta statistika apie šalies pajamas, ir užsibrėžė sužinoti įvairių pasaulio šalių gyventojų nuomonę apie tai, kas jiems svarbiausia gyvenime.
Lietuvos gyventojams (apklausa daugiau atspindi jaunesnių Lietuvos gyventojų nuomonę) svarbiausia – sveikata ir išsilavinimas. Tai – fundamentalūs dalykai, atveriantys geresnes gyvenimo galimybes ir auginantys pasitenkinimą bei laimės jausmą. Lenkai svarbiausiu dalyku nurodė pasitenkinimo gyvenimu jausmą.
Lietuvos gyventojams akivaizdžiai svarbesnės yra vertybės, susijusios su bendra gyvenimo kokybe, o ne materialine padėtimi. Apklausos dalyvių nuomone, pajamos ir darbas rikiuojasi 7-oje ir 8-oje vietoje pagal svarbumą.
Lietuvos gyventojams svarbios ir žaliosios vertybės – jie ketvirtuoju prioritetu nurodė aplinką (lenkai ją paminėjo tik 9-oje vietoje). Kokybiška, sveika natūralioji ir gamtinė aplinka yra svarbi Lietuvos gyventojams. Tikėtina, kad tai susiję su mūsų baltiškosios kultūros palikimu, sovietiniais metais savitai aktualizuotu, atgimimo laikotarpiu stipriai plėtotu žalios Lietuvos vaizdiniu.
Patys svarbiausi dalykai nedžiugina
Kitas svarbus klausimas: ar lietuviai iš tiesų patenkinti tais dalykais, kuriuos jie laiko svarbiausiais gyvenime? Antrame paveiksle greta Lietuvos gyventojams svarbių gyvenimo kokybės aspektų pateikiu ir pasitenkinimo duomenis.
Mažiausiai mūsų šalies gyventojai yra patenkinti sveikata, išsilavinimu ir pajamomis. Kita vertus, du iš šių kriterijų – sveikata ir išsilavinimas – gyventojų vadinami pačiais svarbiausiais dalykais. Įtampos ir nerimo priežastis nesunkiai suvokiama.
Straipsnyje pristatyti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos gyventojų laimės jausmas nėra stiprus, nes nesutampa lūkesčiai ir individualiai suvokti pasiekimai svarbiausiomis laikomose gyvenimo srityse, tokiose kaip sveikata, išsilavinimas ir pajamos.
Lūkesčių ir tikrovės neatitikimas
Sociologinis žvilgsnis šį atsakymą kiek išplėstų. Svarbu ne tik (ir ne tiek) individualiai formuojami lūkesčiai ir individualūs pasiekimai, bet ir kolektyviai konstruojami lūkesčiai ir socialinis kontekstas. Lūkesčiai susiję su tuo, kas tam tikroje kultūroje laikoma pageidautinu standartu.
Kultūrinė integracija Lietuvoje įvyko gana sparčiai: išsilavinusi ir daug keliaujanti tauta netruko pamatyti ir įvertinti labiausiai išsivysčiusioms šalims būdingos gerovės standartą, o kartu ir geisti jos. Juk trokštame ne šiaip išsilavinimo, o kokybiškiausio ir perspektyvioms profesijoms ruošiančio išsilavinimo. Tikimės pajamų, kurios leistų iškart kurti patogią buitį, tenkinti kultūrinius poreikius, keliauti ir tuo pačiu metu leistų pasirūpinti savo ateitimi taupant ar investuojant. Gyvenimo būdo standartai ir jų troškimas paplinta žymiai greičiau, nei vystosi ekonominė ar kitos socialinės sistemos. Pridėkime dar tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuva vystėsi milžiniškais šuoliais, tad natūraliai liko vystymosi duobių. Vystymosi duobės – tai neatitikimai tarp skirtingu tempu besivystančių kultūrinės (susijusi su lūkesčiais), ekonominės (susijusi su realiomis pajamomis) bei socialinės (susijusi, pvz., su realiomis išsilavinimo galimybėmis) sistemų.
Straipsnį reikėtų ir galima užbaigti pozityvia žinia. Kaip rodo Europos socialinio tyrimo apklausų rezultatai, Lietuvos gyventojų laimės jausmas nuosaikiai auga. 2009 m. laimės jausmas vidutiniškai vertintas 6,3 balo, 2011 m. – 6,2 balo (ekonominės krizės laikotarpio pabaiga), o 2013 metais laimės jausmas vertintas jau 6,6 balo.
Doc. dr. Audronė Telešienė, Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto duomenų analitikos bakalauro studijų programos dėstytoja