Turbūt daugumai terminas „jonizuojančioji spinduliuotė“ asocijuojasi su atominėmis elektrinėmis, radioaktyviųjų medžiagų spinduliavimu, pavojumi. O ar žinojote, kad radioaktyviųjų medžiagų gali turėti ir mediena, ir dūmų jutikliai, ir maisto produktai, ir žvėriena, ir net vanduo? Besidomintys šia tema žmonės sužinojo daug vertingos informacijos susitikę su Radiacinės saugos centro vyr. specialistais: I. Gatelyte, R Kievinu ir M. Lemežiu. Svečiai iš Vilniaus pasakojo apie jonizuojančiąją spinduliuotę, apie radiacinės saugos ir gyventojų apšvitos stebėseną, apie branduolines ir radialogines avarijas.
Pasak RSC specialistų, jonizuojančioji spinduliuotė geba jonizuoti aplinką, o jos poveikis gali sukelti pokyčius gyvuosiuose organizmuose. Esant didelei apšvitai, ląstelės žūva arba yra pažeidžiamos. Vidutinė metinė efektinė apšvitos dozė, kurią gauna vidutinis Lietuvos gyventojas, lygi 2,63 mSv. Apie 20 proc. šios apšvitos sudaro medicininių diagnostinių procedūrų metu gaunama apšvita (vidutiniškai apie 0,55 mSv per metus). Palyginti didelė dalis visos metinės apšvitos (vidutiniškai apie 1 mSv per metus) gaunama dėl radioaktyviųjų radono dujų, esančių patalpų ore. Jonizuojančiosios spinduliuotės gauname iš gamtinių šaltinių: kosminės spinduliuotės ir žemės spinduliuotės (t. y. gruntas, radonas, maistas, vanduo, statybinės medžiagos). Dirbtinė spinduliuotė gaunama iš medicinos, radioaktyviųjų iškritų, atominės pramonės, atominių avarijų. Pvz., branduolinė avarija Černobylio atominėje elektrinėje, įvykusi beveik prieš 30 metų, turi tiesioginių ir netiesioginių pasekmių iki šiol.
RSC specialistas R Kievinas rekomendavo atkreipti didesnį dėmesį į savo namus, kuriuose gali būti radono dujų. Radonas (222Ra) – tai radioaktyviosios bespalvės ir bekvapės inertinės dujos, patenkančios į patalpas per gruntą po namu, statybines medžiagas, vandentiekio sistemą ir pan. Tai – globali visuomenės sveikatos problema, nes Pasaulio sveikatos organizacija, remdamasi naujausiais tyrimais, atliktais Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje, nurodo, kad radono dujos, išsiskiriančios iš uolienų ir grunto, lemia iki 14 proc. plaučių vėžio ligos atvejų. Plaučių vėžio rizika proporcingai auga didėjant radono dujų sukeliamai apšvitai. Siekiant išvengti tokio pavojaus patalpose, rekomenduojama išmatuoti radono dujų kiekį (tai gali atlikti RSC specialistai). Jei viršijama leistina norma, būtina sandarinti būsto rūsį, pamatus, kitas sistemas. Statant naują namą, svarbu prieš tai atlikti specialius tyrimus dėl galimai ten slypinčių pavojingųjų radono dujų. Šiais laikais žmonės namus labai sandarina: įdedami plastikiniai langai, naudojamos beveik nepralaidžios statybinės medžiagos, stogai, bet dažnai nepasirūpinama gera patalpų ventiliacija. O ji labai reikšminga, tad, įrenginėjant būstą, ventiliacijos sistemai vertėtų skirti didesnį dėmesį. Specialistai rekomendavo neužmiršti vienos svarbios prevencinės priemonės – nuolatinio patalpų vėdinimo.
RSC specialistai siekė atkreipti klausytojų dėmesį į dar vieną svarbią sritį: medicininius tyrimus. Lietuvoje jau keletą metų atliekamos branduolinės medicinos diagnostikos procedūros. Branduolinės medicinos procedūrų metu pacientas, kuriam skirta radiofarmakologinių preparatų, laikinai tampa radioaktyvus. Kiek laiko (dieną, savaitę ar ilgiau) jis bus radioaktyvus, priklauso nuo radiofarmakologinio preparato savybių ir, svarbiausia, nuo to, ar jam buvo atliktos diagnostikos ar gydymo procedūros. Paciento radiacinei saugai užtikrinti svarbu, kad visos procedūros ir tyrimai naudojant jonizuojančiąją spinduliuotę būtų atliekami pagrįstai (tyrimo nauda viršija tyrimo metu paciento patiriamą žalą), prieš tai įvertinus, ar negalima taikyti kitų (alternatyvių) tyrimo metodų, taip išvengiant nepagrįstos apšvitos. Pvz., pilvo organų kompiuterinės tomografijos metu žmogus gauna 10 mSv apšvitą. Laikotarpis, per kurį gautume tokią apšvitą iš gamtinio fono, yra 4,5 metų. RSC specialistai pataria naudotis kompiuteriniu tomografu tik esant labai rimtam reikalui, kai negalima diagnozės išsiaiškinti kitais tyrimais ir pan.
Lietuvoje gamtinis fonas yra 0,06–0,1 µSv/h. Per metus Lietuvoje žmogus iš gamtos gauna 0,6 mSv apšvitą (0,1–0,2 µSv/h – normalus gamtinis fonas; 0,2–0,6 µSv/h – priimtinas fonas; 0,6–1,2 µSv/h – padidėjęs fonas).
Radiacinės saugos centras (RSC) kasmet radiologiškai tiria uogas ir grybus, kuriuos renka miškuose arba kuriuos pristato gyventojai. Šiais metais jau yra atlikti pirmųjų grybų ir uogų bandinių tyrimai. Specialistams ištyrus uogas ir grybus, cezio-137 savitasis aktyvumas buvo nedidelis, daug mažesnis už leistinąjį lygį, todėl tokias miško gėrybes gyventojai gali drąsiai vartoti. Ilgametė stebėsena rodo, kad šalies miškuose sumedžiojamų laukinių gyvūnų skerdienoje radionuklidų nėra daug, leistinasis lygis nėra viršijamas.
Gyventojus, kuriems gali kilti įtarimų dėl galimai palikto šaltinio ar radioaktyvaus užterštumo jų gyvenamojoje aplinkoje, RSC prašo kreiptis adresu Vilniuje, Kalvarijų g. 153, telefonu (8 5) 236 1936 arba elektroniniu paštu rsc@rsc.lt
Pasvalio r. sav. visuomenės sveikatos biuro informacija, pasvaliovsb.lt