Šių metų Kovo 11-ąją Didžiasalio „Ryto“ gimnazija nutarė paminėti koncertu „Užaugau Lietuvoj“. Jį rengė visi gimnazijoje veikiantys meninės pakraipos būreliai.
Prasidėjo šis renginys to paties pavadinimo daina, atliekama mokytojos Aldonos Misiūnienės vadovaujamo etnografinio būrelio. Daina priminė liūdną Tėvynę palikusio žmogaus dalią, o koncerte, kurį vedė saviraiškos būrelio, vadovaujamo šių eilučių autorės, vyresniosios merginos, vyravo tema, ką reiškia šiandien augti Lietuvoje. Buvo gilinamasi į tas vertybines atramas, kurios sudaro gyvenimo pamatą bet kuriuo laikmečiu. V−VII klasių saviraiškos būrelio grupė poetinėje kompozicijoje svarstė, kas jiems yra Tėvynė: tai pirmiausia gimtieji namai, gamta, mokykla, kurioje kiekvienas nori jaustis jaukiai ir saugiai, turėti draugų. Visiems patiko rajono meninio skaitymo konkurso prizininkų – penktoko Algirdo Pauliukėno ir 3g klasės mokinės Silvijos Misiūtės įtaigiai perteikiami tekstai. Algirdas pasakojo R. Dmochovskienės pasakos apie skruzdėliuką ir driežą ištrauką, o Silvijos pasirinktame V. Račicko tekste „Diskoteka“ su subtiliu humoru priminta apie begimstančią pirmąją meilę ir draugystę. Su skaitovais daug dirbo mokytojos S. Pauliukėnienė ir D. Misienė.
Jau minėtos mokytojos A. Misiūnienės antrokai visi iki vieno yra etnografinio būrelio nariai. Mokykloje jie išmoko jau daug dainų ir žaidimų. Daina „Tu girele Lietuvos“, žaidimai „Pučia vėjas“, „Oi jūs, mergaitės“ gražiai pratęsė gamtos ir draugystės temas, o mokytojos Liudmilos Račkauskienės šokių būrelis nuotaikingai pašoko „Noriu miego“.
Vaikystės pasaulis dažniausiai yra šviesus, tačiau vėliau žmonių santykiai darosi sudėtingi, dažnai istorinės aplinkybės kuria dramatišką įtampą, nesusikalbėjimą. Saviraiškos būrelio merginos tai perteikė A. Baltakio eilėraščiu „Babelio bokštas“. O etnografinio būrelio atlikta karo daina „Čiulba čiulbutė“, papildyta Lietuvos kariuomenės vaizdais, priminė, kad laisvę reikia būti pasiruošus ir apginti. Mokytoja Valentina Sinkevič su vokaliniu būreliu irgi parengė įsimintinų dainų apie Lietuvą, paskui prie jo gražiai prisijungė jaunosios gitaristės.
Daug dėmesio koncerte skyrėme kalbai, kuri vienija visus valstybės piliečius. Saviraiškos būrelio merginos kartu su poetu J. Nekrošiumi pažvelgė į gyvenimą kaip į sakinį, „kurio neperrašysi niekada iš naujo“. Galėjome įsitikinti ne tik atskirų kalbos dalių svarba, bet ir tuo, kokią galią gyvenime turi skyrybos ženklai. Visi puikiai prisimena klasikinį sakinį „Nubausti negalima pasigailėti“, bet yra ir šiandien labai aktualus: „Padėti kitiems nebūtina rūpintis savimi“ arba „Išsiskirti neįmanoma atleisti“ ir daugybė panašių… Beje, skyrybos ir rašybos įgūdžius mokiniai buvo pasitikrinę diktante, tad užbaigiant Lietuvių kalbos dienas koncertas tapo puikia proga įteikti auksinius ir sidabrinius diplomus diktantą geriausiai parašiusiems. Auksu blizgėjo A. Pauliukėno, D. Gržibovskij, P. Gimbickajos, G. Čepulytės, G. Jurėnaitės, I. Panavaitės, A. Veličkaitės diktantai, pulkelis mokinių džiaugėsi sidabru.
O finalinė daina „Už aukštų kalnelių“ subūrė visus koncerto dalyvius ir žiūrovus. Dainai akompanavo mokytojos V. Sinkevič kanklininkės, ją smagiai traukė kartu ir dideli, ir maži. Iš tiesų svarbu nuo mažens suvokti, kad Tėvynė priklauso nuo mūsų požiūrio į ją, nuo mūsų mažų ir didelių darbų jos labui. Norime, kad toks suvokimas taptų kiekvieno mūsų savastimi.
Nijolė Keraitienė, Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja