Prasidėjus rudeniniam grybų sezonui, daugelis skuba pagrybauti, maloniai pasivaikščioti ir pailsėti miške. Nors dauguma grybautojų mano, kad puikiai pažįsta valgomuosius grybus, vis dėlto retkarčiais į pintines papuola ir nuodingų grybų, galinčių pridaryti daug nemalonumų. Pasitaiko, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie visą gyvenimą grybavo ir gerai pažįsta grybus, dėl pablogėjusio regėjimo skaudžiai apsirinka – prisirenka nuodingų grybų. Tad grybaujant ir vėliau tvarkant grybus reikia būti itin atidiems.
Kam nepatartina vartoti grybų?
Lietuvos miškuose auga maždaug 400 rūšių valgomųjų grybų, bet vartotinų yra tik apie 100 rūšių, kiti menkaverčiai. Patartina rinkti jaunus grybus, nes jie maistingesni. Kepurėlė vertingesnė nei kotas. Tai nėra lengvai virškinamas maisto produktas. Grybų nepatariama valgyti žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto, inkstų, kepenų ligomis. Taip pat senyvo amžiaus žmonėms, nėščioms moterims, kurių skrandžiai yra jautresni, ir mažiems vaikams, kurių skrandžiai dar nepakankamai išsivystę ir grybus sunkiai virškina.
Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį artimi mėsai
Valgomieji grybai yra vertingas, skanus ir kvapnus maisto produktas. Iš jų gaminame įvairius patiekalus, jais pagardiname padažus. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį jie artimi mėsai. Grybai yra maistingi, turi B grupės, PP, C, D, U vitaminų, geležies, jodo, cinko, magnio, fosforo. Grybuose daug baltymų: džiovinti baravykai turi daugiau baltymų negu duona, kruopos, jautiena. Taip pat juose daug vandens (net 84–95 proc.), mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, todėl jie lengvai pažeidžiami pelėsių, lervų ir bakterijų.
Nuodingiausi grybai
Lietuvoje auga daugiau nei 100 rūšių nuodingų grybų, iš jų 20–30 rūšių yra labai pavojingos žmogaus gyvybei, dalies jų kenksmingos medžiagos nesuyra verdant. Grybo nuodingumas priklauso nuo augavietės, grybo amžiaus ir dydžio. Kuo grybas jaunesnis, tuo nuodingesnis.
Kasmet Lietuvoje vis dar pasitaiko apsinuodijimo grybais atvejų. Neretai apsinuodijus nuodingais grybais blogai pasijuntama per vėlai, po kelių ar net keliolikos valandų, o kartais net po 2 parų ir vėliau, kai nuodai jau būna patekę į kraują, pakenkę kepenų, inkstų ir smegenų veiklai.
Nuodingiausios yra žalsvosios ir smailiakepurės musmirės. Žalsvosios musmirės (blyškiosios) – nuodingiausi grybai pasaulyje. Jose yra 16 nuodingų medžiagų. Jų miško paklotėje pasirodo rudens pradžioje. Žalsvosios musmirės auga pavieniui ir grupelėmis, dažniausiai lapuočių miškuose, tačiau jų aptinkama ir šiluose. Žalsvąją musmirę lengva supainioti su pilkšvažale ūmėde. Musmirės kotas esti su žiedu ir gumbiškai sustorėjusiu pamatu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara. Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, vemiama, viduriuojama. Išgelbėti šiomis musmirėmis apsinuodijusius žmones pavyksta retai. Išvirtos musmirės yra skanios, gražios, neturi pašalinio kvapo, todėl jas valgant negalima nieko įtarti.
Ne ką mažiau nuodingos yra smailiakepurės musmirės. Jos paprastai auga pavieniui, tarp samanų, sengirėse.
Itin nuodingi grybai yra: nuodingieji ir rausvieji nuosėdžiai (auga vasarą ir rudenį lapuočių ir spygliuočių miškuose pavieniui, grupelėmis po ąžuolais, beržais, senuose eglynuose), rausvėjančiosios plaušabudės (auga pavasarį parkuose, rečiau – lapuočių miškuose, panašios į dirvinius valgomuosius pievagrybius; tai mirtinai nuodingi grybai, juose muskarino 20 kartų daugiau nei paprastosiose musmirėse), rudeninės ir eglinės kūgiabudės (labai nuodingos, gana paplitusios Lietuvoje, auga pavieniui arba mažomis grupelėmis ant supuvusių kelmų, išvartų, stuobrių, žemėje esančių šakų; jas grybautojai neretai sumaišo su kelmučiais).
Taip pat prie nuodingų grybų priskiriamos aršiosios ir nuodingosios tauriabudės (panašios į baltos spalvos pievagrybius), margosios ir gelsvosios musmirės, Paturajo plaušabudės, stambiosios gijabudės.
Lapuočių ir spygliuočių miškuose auga ir daugiau nuodingų grybų, kurie panašūs į valgomuosius. Tai yra paprastosios, rausvarudės, margosios, gelsvosios, kilniosios musmirės, samaniniai piengrybiai, baltarudžiai baltikai, pilkosios skydabudės, rašaliniai mėšlagrybiai, žalsvagelsvės plaušabudės, šiurpiosios plaušabudės, pilkalakštės plaušabudės, stačiosios plaušabudės, raudonžvyniai nuosėdžiai, cinamoniniai nuosėdžiai, raudonlakščiai nuosėdžiai, kraujaspalviai nuosėdžiai, sieralakščiai nuosėdžiai, dryžuotieji baltikai, pilkosios meškutės.
Kai kuriuose nuodinguosiuose grybuose yra ir haliucinacijas sukeliančių medžiagų (muskarino, muscimolo, muskazono ir kt.).
Neapsigaukite dėl bobausių
Nereikėtų žavėtis ir pavasariniais grybais bobausiais. Maistui tinka tik valgomasis bobausis, kitos rūšys, pvz., didieji, rudeniniai ir plėtrieji bobausiai, nėra valgomos. Nesileiskite apgaunami šių bobausių malonaus kvapo, kurį skleidžia juose esanti nuodinga medžiaga giromitrinas.
Išsiruošus grybauti reikia gerai įsidėmėti, kurie grybai yra nuodingi, pavartyti grybų atlasus ir pasidomėti, kaip jie atrodo. Žinoma, geriausias patarimas: jei nepažįsti grybo ar jis sukelia įtarimų dėl išvaizdos, geriau jo neimti.
Apsinuodijimo grybais simptomai
Nuodingus grybus pagal apsinuodijimo simptomus galima suskirstyti į tris grupes:
1. Grybai, kurie suerzina virškinimo traktą (kai kurie kartūs piengrybiai, ūmėdės). Jų suvalgius jau po 1–2 val. pakyla temperatūra, ligonis vemia, viduriuoja.
2. Grybai, kurių nuodai veikia nervų sistemą (paprastosios, gelsvosios, rausvarudės musmirės). Jų suvalgius po 2–3 val. prasideda pykinimas, viduriavimas, vėmimas, išsiplečia akių vyzdžiai, atsiranda haliucinacijų.
3. Grybai, kurių nuodai ardo kraujo, kepenų ar smegenų ląsteles (žalsvosios, smailiakepurės musmirės, nuodingieji nuosėdžiai, eglinės kūgiabudės, rausvėjančiosios plaušabudės). Praėjus 8–24 ar net 48 val. (arba daugiau) laiko po valgio sutrinka kepenų veikla, atsiranda skausmų, traukulių, vemiama, viduriuojama, prarandama sąmonė, pakyla temperatūra.
Apsinuodijimo grybais padariniai priklauso nuo to, kokių grybų valgyta ir kaip skubiai buvo suteikta pirmoji pagalba. Apsinuodijimas grybais dažniausiai diagnozuojamas, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir slaptojo laikotarpio trukmę (laiką nuo grybų valgymo, per kurį atsiranda pirmieji apsinuodijimo simptomai). Trumpas slaptasis laikotarpis – kai apsinuodijimo požymiai atsiranda anksčiau negu po 6 valandų (apsinuodijus paprastąja musmire, rašaliniu mėšlagrybiu, pilkąja skydabude ir kitais nuodingais grybais). Apsinuodijimo požymiams atsiradus vėliau kaip po 6 valandų (ilgas slaptasis periodas), galima įtarti, kad apsinuodijimas yra sunkus ir gyvybei pavojingas (apsinuodijus žalsvąja musmire, nuodinguoju nuosėdžiu, bobausiu).
Apsinuodijus grybais simptomai dažniausiai pasireiškia ūmiai ir gali būti įvairūs:
pykinimas ir vėmimas;
smarkus vandeningas viduriavimas;
pilvo skausmai;
mieguistumas;
galvos svaigimas;
koordinacijos sutrikimas;
ašarojimas;
gausus prakaitavimas;
haliucinacijos;
pakitęs pulsas, kvėpavimas;
sąmonės praradimas;
traukuliai.
Pirmoji pagalba apsinuodijus grybais
Tikslai:
Palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą, kvėpavimą ir kraujotaką.
Pasirūpinti, kad apsinuodijęs žmogus kuo greičiau (per 2 valandas) patektų į gydymo įstaigą.
Veiksmai:
Jei apsinuodijęs žmogus yra sąmoningas, paklauskite, kada valgė grybų. Jei grybų valgė ką tik, sąmoningam žmogui galima sukelti vėmimą. Duokite jam išgerti stiklinę šilto vandens ir patarkite pirštais sudirginti liežuvio šaknį, kad sukeltų vėmimą.
Jei simptomai atsirado po ilgojo slaptojo laikotarpio (daugiau kaip po 6 valandų), nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba patys kuo skubiau vežkite apsinuodijusįjį į ligoninę.
Jei nukentėjusysis nesąmoningas, atverkite kvėpavimo takus ir išsiaiškinkite, ar jis kvėpuoja. Jei nekvėpuoja, 30 kartų paspauskite krūtinės ląstą ir du kartus įpūskite per burną oro. Jei žmogus kvėpuoja, paguldykite jį į stabilią šoninę padėtį, kad vemdamas neužspringtų. Skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Visais atvejais grybais apsinuodijęs žmogus turi būti kuo greičiau vežamas į ligoninę! Nedvejokite!
Patarimai grybautojams
• Rinkti ir vartoti galima tik gerai pažįstamus grybus, nes valgomieji ir nuodingieji grybai kartais būna tokie panašūs, kad net ir patyrę grybautojai juos sunkiai atskiria. Grybauti reikėtų miškuose, kurie nutolę nuo kelių, plentų, geležinkelio bent 20–500 metrų. Grybai linkę kaupti sunkiuosius metalus, todėl negalima grybauti priemiesčiuose, pramoniniuose rajonuose, pakelėse, miestų parkuose.
• Maistui tinka virti jauni grybai. Maistinių medžiagų daugiausia grybų kepurėlėse, kotuose jų gerokai mažiau.
• Nereikėtų pamiršti, jog galima apsinuodyti ir valgomaisiais grybais, jei jie renkami seni, ištižę, sukirmiję ar laiku neapdorojami. Juose gali būti susikaupusių organizmui kenksmingų medžiagų.
• Pavojinga rinkti ir vartoti stipriai šalnų pakąstus grybus. Tokiuose grybuose, skaidantis baltymams, susidaro nuodingųjų medžiagų (amidų, aminų).
• Renkant grybus reikia gerai nuvalyti žemėtus kotus, nes žemėje gali būti pavojingų botulizmą sukeliančių bakterijų. Tokius grybus uždarius hermetiškuose induose, gali pradėti daugintis botulizmo bakterijos, galinčios išskirti labai nuodingą egzotoksiną. Jei išpūstas stiklainio dangtelis, įtartina spalva – grybų vartoti negalima.
• Paruoštų valgyti grybų negalima palikti kitai dienai, o konservuotus grybus reikėtų suvartoti per pusmetį. Nepirkite turguje konservuotų grybų.
• Valgant grybus negalima vartoti alkoholinių gėrimų.
• Paruoštus grybus reikia laikyti šaldytuve ar vėsiame rūsyje 0–6 °C temperatūroje.
• Geriausia grybauti anksti rytą, ypač švintant. Tada grybai būna kietesni, tvirtesni. Grybams rinkti tinka medinės ir plastikinės pintinės su tarpeliais. Būtina turėti peilį.
• Prieš einant į mišką būtina apsimauti ilgas kelnes, apsivilkti marškinius ilgomis rankovėmis, užsidėti kepurę, apsiauti batus aukštesniais aulais. Grįžus iš miško reikia gerai apžiūrėti, ar nėra į kūną įsisiurbusių erkių. Drabužius, kuriais vilkėdami grybavote, reikėtų išpurtyti, išskalbti ir išdžiovinti.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro sveikatos edukologė Vida Dubinskienė