Pastebėta, kad vis daugiau išvykusių iš Lietuvos žmonių, gyvenančių ir dirbančių užsienyje, nori gydytis arba reabilituotis Lietuvoje. Neretai jie ligonių kasų specialistų teiraujasi, kokius dokumentus jiems atsivežti, kur jiems kreiptis dėl vienokios ar kitokios būtinos gydymo paslaugos, kai į Lietuvą atvyksta tik trumpam.
Specialistai primena, kad dalis užsienio lietuvių gali be papildomų mokėjimų gauti ne tik būtinąją pagalbą Lietuvoje, bet ir planinę operaciją. Gydytis gimtinėje užsienyje mokantys mokesčius lietuviai gali keliais atvejais.
Jei atvykstate iš ES dėl planinės pagalbos
Pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvą žmogus turi teisę gauti planines, t. y. iš anksto planuojamas, gydymo paslaugas bet kurioje ES šalyje ir susimokėti pats. Na o grįžęs namo – į šalį, kur gyvena, jis gali kreiptis kompensacijos.
Prieš išvykstant gydytis į Lietuvą, reikėtų pasidomėti, kokie reikalavimai taikomi Lietuvoje ir kokių dokumentų reikia, kad paslaugos būtų suteiktos, taip pat reikia būtinai sužinoti, kokia tvarka žmogui bus kompensuojamos gydymo išlaidos toje šalyje, kur jis yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Pavyzdžiui, jei žmogus mokesčius moka Ispanijoje, o gydytis atvyksta į Lietuvą, kur jo pasirinktos paslaugos kaina siekia 100 eurų, o Ispanijoje – 150 eurų, jam bus kompensuotos tik faktinės paslaugos išlaidos – suma, kurią jis sumokėjo Lietuvoje, t. y. 100 eurų. Sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas Lietuvoje galima rasti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainės skyrelyje „Sveikatos paslaugų kainos“.
Be to, ES teisės aktai taip pat nustato, kad bet kurios ES šalies apdraustasis, dėl tam tikrų priežasčių negalintis gauti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų šalyje, kurioje yra apdraustas PSD arba gyvena, gavęs valstybinio sveikatos draudimo įstaigos leidimą, t. y. E 112/S2 formos pažymą, gali vykti į kitą ES šalį ir gauti reikiamas medicinos paslaugas. Pateikę sveikatos priežiūros įstaigai, sudariusiai sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK), šiuos dokumentus, būsite priimti tomis pačiomis sąlygomis bei tvarka, kaip ir Lietuvos apdraustieji, tik gydymo išlaidas, ligonių kasoms tarpininkaujant, apmokės asmenį apdraudusi sveikatos draudimo įstaiga užsienyje.
Atvažiuokite su Europos sveikatos draudimo kortele
Jei žmogus gyvena ir legaliai dirba ES šalyje bei planuoja tik trumpam pasisvečiuoti Lietuvoje, išvykdamas iš šalies neturi pamiršti pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės (ESDK) arba jai prilygstančio sertifikato, kuriuos išduoda tos šalies valstybinio sveikatos draudimo įstaigos. Turint vieną iš šių dokumentų tiek Lietuvoje, tiek kitoje ES šalyje, prireikus būtinosios pagalbos, pavyzdžiui, susilaužius koją, ši bus suteikta nemokamai.
Svarbu žinoti, kad ESDK garantuoja tik būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidų apmokėjimą ūmiai susirgus, susižeidus ar paūmėjus lėtinei ligai. Pagalbą teikiantis gydytojas turi atsižvelgti į paciento numatomą lankymosi šalyje trukmę, nes, vadovaujantis ES teisės aktais, ligoniui turi būti suteikta tokio masto pagalba, kad jam nereikėtų dėl medicininių priežasčių anksčiau laiko grįžti į šalį, kurioje jis yra apdraustas PSD.
Būtinoji medicinos pagalba teikiama tik tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis dėl paslaugų teikimo su TLK. Tad atvykus dėl būtinosios pagalbos pravartu pasiklausti, ar gydymo įstaiga užtikrina būtinąją pagalbą ESDK turėtojams.
Jei pacientas neturi ESDK, suteiktų būtinosios medicinos pagalbos paslaugų išlaidas reikės apmokėti pačiam. Grįžęs į šalį, kurioje žmogus apdraustas PSD, jis galės kreiptis į tos šalies, kurioje dirba, valstybinio sveikatos draudimo įstaigą dėl patirtų išlaidų kompensavimo.
Tiesa, jei paciento, patekusio į ligoninę, būklė sunki, ligoninės administracijos atstovas gali kreiptis į šalies, kurioje žmogus dirba, valstybinio sveikatos draudimo įstaigą, kad ji atsiųstų patvirtinimą, jog pacientas yra apdraustas PSD. Jei žmogus yra apdraustas – ši įstaiga atsiųs sertifikatą, laikinai pakeičiantį ESDK. Sertifikatai el. paštu, prašant apdraustajam, nesiunčiami, nes tai – dokumentas su asmens duomenimis.
Jei atvykstate ne iš ES
Lietuvos piliečiai, gyvenantys ne ES valstybėse ir ten deklaravę savo gyvenamąją vietą, pavyzdžiui, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Izraelyje ir kt., ir ten dirbantys, anksčiau minėtu būdu kompensuojamų sveikatos priežiūros paslaugų gauti negali. Jiems už gydymo paslaugas reikia mokėti patiems.
Jie prieš atvykdami į Lietuvą turi savanoriškai apsidrausti sveikatos draudimu privačiose draudimo kompanijose buvimo Lietuvoje laikotarpiui. Tuomet jie galės kreiptis į privačią draudimo kompaniją dėl kompensacijos už gautas sveikatos priežiūros paslaugas, jei jos buvo numatytos sveikatos draudimo sutarties sąlygose.
Draudžiami tik vienoje šalyje
Svetur gyventi ir dirbti išvykstantiems mūsų kraštiečiams reikėtų žinoti, PSD įmokas jiems reikia mokėti tik vienoje šalyje, paprastai ten, kur dirba ir moka mokesčius, ir ten jie, kaip tos šalies piliečiai, turėtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Vadinasi, jei žmogus dirba ir moka PSD įmokas, pavyzdžiui, Vokietijoje, jis neturėtų šių įmokų mokėti Lietuvoje.
Tai galioja Lietuvos piliečiams, legaliai dirbantiems ir mokantiems mokesčius bet kurioje ES šalyje ar Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai nedeklaravę savo išvykimo žmonės PSD moka dukart – ne tik toje šalyje, kur dirba ir moka mokesčius, bet ir Lietuvoje, kur jau kuris laikas nebegyvena ir nebedirba. Tad, kad to nenutiktų, išvykstantieji gyventi ir dirbti svetur pirmiausia turėtų deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos (išskyrus mokytis išvykstančius studentus). Nes nedeklaravę išvykimo asmenys laikomi nuolatiniais Lietuvos gyventojais, o Lietuvoje PSD mokesčio administratorė „Sodra“ gali išieškoti skolą už nesumokėtas PSD įmokas.
Deklaravus išvykimą, PSD įmokų Lietuvoje mokėti nebereikia, tačiau būtina iš anksto pasidomėti gyvenamosios valstybės nustatytu sveikatos draudimu ir pasirūpinti tapti tos šalies apdraustuoju, kad prireikus galima būtų gauti sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje šalyje.
VLK inf.