Klaipėda ir Palanga iš kitų Lietuvos miestų išsiskiria ne tik turtinga istorija, kultūra ar įvairia gamtine aplinka, bet ir tuo, jog tai daugiausia lankytojų vasarą sulaukiantys miestai, viliojantys maudynėmis Baltijos jūros bangose, ramiu tinginiavimu kopose ir audringu naktiniu gyvenimu.
Danės upės pakrantė ir skveras
Danės upės pakrantė ir šalia esantis skveras – tai maža oazė Klaipėdos miesto centre. Praeityje šiame skvere stovėjo senosios laivų statyklos, miesto birža, pašto rūmai. Iki XVIII a. vidurio kitoje upės pusėje esantys pastatai įėjo į pilies gynybinę zoną, todėl jokių civilinės paskirties statinių čia nebuvo. Vėliau ši teritorija buvo padalyta į sklypus ir išnuomota pirkliams – jie čia statė sandėlius ir kitus pastatus. Unikalus savo pastatymo vieta, platėjančia forma ir netaisyklingu užstatymo plotu statinys prie pat Danės upės XIX a. tapo jūrų ir upių prekybos ir didžiausio Klaipėdos turgaus dalimi. Jis buvo naudojamas ne tik grūdų produktams saugoti ir prekybai, bet ir kaip geležies gaminių sandėlis, parduotuvė. Po karų, nusiaubusių Klaipėdą, neišvengiamai pasikeitė ir miesto veidas. Kartu pasikeitė ir ši vieta. Dabar istoriniame pastate Žvejų g. 18A įkurtas viešbutis, o Danės upės skvere neliko senų pastatų, tačiau žaliuoja daug vertingų augalų.
Klaipėdos universiteto botanikos sodas
Iš Klaipėdos miesto centro palei Danės upę nutiestu puikiu dviračių taku galima nuvažiuoti iki Klaipėdos universiteto botanikos sodo, kuris 1993 m. įkurtas buvusio Didžiojo Tauralaukio dvaro teritorijoje. Dvaro gyvenimas šioje vietoje virė nuo XVII amžiaus, tačiau po Antrojo pasaulinio karo Prūsijos istoriją čia mena tik senos kapinaitės, šimtamečiai ąžuolai, senojo kelio fragmentas. Klaipėdos universiteto botanikos sodui 2002 m. suteiktas dendrologinio parko statusas. Jo teritorijoje natūraliai auga daugiau nei 250 augalų rūšių. Lankytojai čia kviečiami apžiūrėti vijoklinių augalų ir Baltijos kopos augalų ekspozicijų.
Birutės parkas
Vos už 20 km pasieksite Palangą, su kuria pažintį verta pradėti nuo vieno gražiausių parkų visoje Rytų Europoje – Birutės parko. Palangos perlu vadinamo parko projektą grafų Tiškevičių užsakymu XIX amžiaus pabaigoje sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė. Talentingai suplanuotas parkas išsiskiria didele vaizdų ir nuotaikų įvairove, meistriškai išvedžiotais takais, aikštelėse įrengtais gėlynais. Kuriant parką buvo išsaugotas ir iki šiol nesunaikintas, šventu laikytas šimtametis Birutės pušynas. Tai – seniausias pušynas Lietuvoje, o jo pušys supa 21 metrą virš jūros lygio iškilusį, legendomis apipintą Birutės kalną, nuo kurio atsiveria įspūdingas vaizdas į ošiančią Baltijos jūrą.
Palangos tiltas
Iš Birutės parko galima pasukti romantišku pėsčiųjų taku – Meilės alėja – iki pat legendą apie žvejo ir dievaitės tragišką meilę simbolizuojančios skulptūros su fontanu „Jūratė ir Kastytis“. Skveras įsiterpia tarp triukšmingos, pramogų ir barų pilnos Jono Basanavičiaus gatvės ir Palangos tilto, kuris traukte traukia kiekvieną žmogų, atvykusį į didžiausią šalies kurortą. Tai – nuostabi vieta pasiklausyti jūros ošimo, o vakare patogiai įsitaisyti ant suolelių ir pasimėgauti paskutiniais į jūrą besileidžiančios saulės spinduliais. Ilgai trunkantys, ryškūs vasaros saulėlydžiai Lietuvoje – vieni įspūdingiausių pasaulyje.
Šventosios švyturys
Palangoje netrūksta dviračių nuomos punktų, o su dviračiu puikiu taku galima numinti ir iki Šventosios. Šiame ramesnio poilsio kurorte yra vienas objektas, kurio neturi Palanga. Tai – švyturys. Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų Šventosios švyturys pastatytas 1957 metais, 780 m atstumu nuo jūros. Jo aukštis – 39 m. Švyturys – tai navigacinis ženklas, kurio signalo matomumas siekia kiek daugiau nei 30 km. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau negu valandą. 1964 metais jame įrengtas garso signalas, o 2000 metais buvo atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija, imta naudoti nauja ir moderni įranga. Švyturys stovi netoli Šventosios gatvės, jo teritorija yra aptverta ir lankytojams uždara. Kiekvienais metais rugpjūtį švenčiama pasaulinė švyturių diena, kurios metu lankytojams suteikiama unikali galimybė patekti į švyturį ir jo teritoriją.
vakarukrantas.lt nuotr.