Islandija buvo pirmoji valstybė, pripažinusi atgautą Lietuvos nepriklausomybę 1991 metais. Tačiau prireikė nemažai metų, kol lietuviai atrado šią drąsią šalį ir stebuklingą Islandijos grožį. Šiandien Vilnių ir Reikjaviką jungia tiesioginiai skrydžiai. Islandijos entuziastas, keliautojas Edmundas Statkauskas atskleidžia 5 priežastis, kodėl pasirūpinti bilietais verta jau dabar.
Ilgametis kelionių Islandijoje vadovas E. Statkauskas yra tarsi gyva šios šalies enciklopedija. Salą daugybę metų tyrinėjantis ir vietinę kultūrą puikiai pažįstantis keliautojas yra parašęs knygą apie Islandiją.
Pirmą kartą E. Statkauskas Islandijos vaizdus išvydo 2008 metais socialiniame tinkle „YouTube“. Po to leidosi į daugybę kelionių. Tačiau ilgametė patirtis nepakeitė pirmojo įspūdžio ir nuostatos, kad salos gamta yra stebuklinga: ledynai, uolos, kriokliai, juodo smėlio paplūdimiai ir kiti vaizdai, kurių vasarą neišvysite niekur kitur.
Ledynai ir ledkalniai
Neaprėpiami ledynai yra vieni svarbiausių lankytinų Islandijos objektų. Ledynai dengia apie dešimtadalį salos ploto. Klimatui šylant ledynai tirpsta. Tai keliautojams dovanoja nepamirštamą vaizdą – ryškiai mėlynų milžiniškų ledkalnių lagūną su mirgančiais turkio atspalviais.
Pasak kelionių vadovo, ypač verta pamatyti didžiausią ledyną Europoje – Vatnajökull. Šiame ledyne glūdi beveik tiek pat vandens, kiek visuose kituose Europos ledynuose kartu sudėjus.
Geizeriai ir geoterminės versmės
Kitas Islandijos išskirtinumas – nuolat besiveržiantys geizeriai. Šių į paviršių išsiveržiančių karštų versmių pasaulyje tėra apie 1000. Dar mažiau – vandens stulpą į paviršių iššaunančių reguliariai. Islandijoje keliautojas rekomenduoja pamatyti Strokkur geizerį. Tai populiariausias lankomas geizeris Islandijoje, kuris karšto vandens versmę iššauna apie 15–25 metrus į viršų. E. Statkausko teigimu, ilgiausiai šio reginio tenka laukti 10 minučių, bet būna, kad karšta versmė į viršų ištrykšta net 3 kartus per 30 sekundžių.
Mėgstantiems šilumą Islandijos gamta dovanoja šiltąsias versmes – jomis būtina pasilepinti, atsipalaiduojant po aktyvaus žygio ir tūkstančių per dieną nueitų žingsnių.
Užburiantys spalvotieji kalnai
Keliaujant po Islandiją svarbu nepraleisti galimybės išvysti Landmannalaugar spalvotuosius kalnus. Šis neįprastas kraštovaizdis apima visą spalvų paletę, nuo tamsiausių spalvų iki ryškiai rožinės ir geltonos. Unikali regiono geologija – vulkaninės kilmės teritorija su minkštųjų uolienų paviršiumi – lėmė atspalvių mišinį, nuo kurio dažnam keliautojui atima žadą.
Ugnikalniai ir lavos laukai
Islandija pasaulinės žiniasklaidos akiratyje atsiduria gana retai. Gyvenimas čia ramus ir lėtas. Nebent išsiveržia ugnikalnis. Tai įvyksta vidutiniškai kas 3–5 metus. Tada portalus ir televizijas užplūsta įspūdingi vaizdai. „Išsiveržimų rezultatus pamatykite savo akimis. Saloje yra net 30 aktyvių ugnikalnių sistemų – daugiausia Europoje. Išvydus tokią nežemišką gamtą dažnam susidaro įspūdis, jog regi kitos planetos paviršių. Tekanti lava formuoja neįprastą kraštovaizdį, neįprastus formų ir spalvų derinius: lavos laukus ar net juodo smėlio paplūdimius, susidariusius iš jūron tekančios lavos, kuri sustingo, o vėliau sudūlėjo“, – dalijasi E. Statkauskas. Seisminis aktyvumas nuolat stebimas. Šiuo metu situacija saloje yra saugi, oro uostas atidarytas ir skrydžiai vyksta sklandžiai.
Krioklių įvairovė
Islandija stebina galybe krioklių ir kiekvienas iš jų yra išskirtinis. Tad, tyrinėjant Islandiją socialiniuose tinkluose, krioklių vaizdai sudarys didelę dalį įspūdžių. Kriokliai skiriasi net galimais stebėjimo kampais: vienus galima stebėti iš viršaus ar apačios, o kitus apeiti ir apžiūrėti nė nesušlampant arba, priešingai, tyčia palendant po krentančiu vandeniu ir atsigaivinant po vasaros žygio. Islandija didžiuojasi vandeningiausiu ir galingiausiu Europoje kriokliu – taip tituluojamas 44 metrų aukščio Dettifoss. Jo vandens debitas siekia 193 kubinius metrus per sekundę.
E. Statkausko teigimu, vienos kelionės į Islandiją gali ir neužtekti – pamačius dalį gamtos stebuklų, apima noras jų pamatyti kuo daugiau. Tačiau jis sutinka su tuo, kad vasara yra puikus metas pirmai pažinčiai su įspūdinga sala, nes tokiu metu yra aktyvūs paukščiai, tad gamtoje bus daugiau gyvybės, spalvų, taip pat didesnė gero oro tikimybė. Beje, Reikjaviką patogu pasiekti „Play Airlines“ skrydžiu iš Vilniaus oro uosto.