Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Kaip atpažinti pirmuosius insulto požymius
Šeima ir sveikata

Kaip atpažinti pirmuosius insulto požymius

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Insultas – viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir pasaulyje. Dažniausiai pasitaikantys išeminiai smegenų kraujotakos sutrikimai sudaro apie 87 proc. visų insulto atvejų. Tiesioginė išeminio insulto priežastis gali būti aterosklerozės pažeistos kraujagyslės užsikimšimas. Susidaręs kraujo krešulys užkemša į smegenis einančią arteriją, smegenų ląstelėms ima trūkti deguonies, maistinių medžiagų ir smegenys palaipsniui liaujasi funkcionavusios. Toks insultas vadinamas išeminiu insultu.

Pixabay nuotr.

Hemoraginis insultas kur kas retesnis ir jo padariniai yra sunkesni. Jis ištinka dėl kraujavimo į galvos smegenis, kurio priežastis – arterinės hipertenzijos ar įvairių kraujagyslių ligų pažeistų kraujagyslių sienelių plyšimas.

Vyrus insultas ištinka dažniau nei moteris. Nuo 60 metų insulto rizika padidėja 5 kartus. Dažna problema yra širdies ligos, ypač ritmo sutrikimai. Dėl jų formuojasi krešuliai, susidarantys širdyje. Paskui iš širdies su kraujo tėkme jie gali nukeliauti per kraujagysles į pačius tolimiausius organus. Smegenys yra pirmasis organas krešuliui „išėjus“ iš širdies. Kita dažna insulto priežastis yra padidėjęs kraujo spaudimas. Dėl to nukenčia galvos smegenų smulkiosios kraujagyslės: jų sienelės darosi trapios, lengvai pažeidžiamos ir gali bent kada plyšti. Insulto riziką didina cukrinis diabetas, vidinės miego arterijos susiaurėjimas, praeinantys smegenų išemijos priepuoliai, neigiami gyvensenos veiksniai – antsvoris, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, užsitęsęs ir nuolatinis stresas. Insultą gali sukelti ir paveldima smegenų kraujagyslių patologija.

Kokie yra pirmieji pagrindiniai insulto požymiai?

Angliškai insulto požymiai vadinami FAST (angl. Face, Arm, Speech Time). Pirmosios pagalbos teikėjui FAST mnemonika padeda atsiminti insultui būdingus požymius, anksčiau įtarti insultą, išsiaiškinti požymių atsiradimo laiką ir pasirūpinti kuo skubiau iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Būtina informuoti medikus, kada atsirado pirmieji požymiai.

Pagrindiniai prasidedančio insulto požymiai, kuriuos dera žinoti kiekvienam: pirmas – veido paralyžius arba burnos plyšio perkreipimas, nukąra lūpa. Paralyžiuotosios veido pusės lūpos nesišypso. Kitas svarbus simptomas – kalbos sutrikimas. Žmogus staiga nebegali kalbėti arba nerišliai kalba pavieniais garsais, skiemenimis. Arba visiškai nebesupranta, ką mes jam sakome. Trečias svarbus simptomas – galūnės paralyžius. Gali staiga iš rankų iškristi laikytas daiktas. Paprašytas pakelti dešinę ir kairę rankas, žmogus nebegali kurios nors pakelti ar sugniaužti kumščio. Ranka staiga tampa neklusni. Neklusni gali tapti ir koja. Kitiems ligoniams gali sutrikti regėjimas tiek viena, tiek kita ar abiem akimis. Gali atsirasti aštrus galvos skausmas, staigus pusiausvyros sutrikimas, dažniausiai kartu su galvos svaigimu.

Lietuvoje nuo 2020 m. sausio 1-osios įsigaliojo naujovės, kurios leis užtikrinti, kad, ištikus ūminiam galvos smegenų insultui, žmogui būtų suteikta kuo greitesnė pagalba ir efektyvus gydymas. Tai padės tiksliau nustatyti diagnozę, išgelbėti daugiau žmonių, išvengti neįgalumo ir padidinti jų kokybiško gyvenimo po insulto galimybes.

Aiškiai nustatytas insultą patyrusio paciento kelias. Greitosios medicinos pagalbos stoties dispečeriui užpildžius FAST klausimyną, nedelsiant vyks greitosios medicinos pagalbos brigada ir žmogus bus skubiai vežamas į artimiausią insulto gydymo centrą (IGC) arba tarpinės pagalbos ligoninę (TPL). Ten dirbantys neurologai, atlikę reikiamus tyrimus ir nustatę diagnozę, pradės gydymą. Į insulto gydymo centrą arba tarpinę pagalbos ligoninę žmogus turi būti pristatytas ne vėliau kaip per vieną valandą nuo iškvietimo. Specializuotą pagalbą įtariant ar diagnozavus ūminį galvos smegenų insultą Lietuvoje teikia insulto gydymo centrai: Santaros klinikos, Kauno klinikos, Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, Klaipėdos jūrininkų ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė, Panevėžio ligoninė; tarpinės pagalbos ligoninės: Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė, Marijampolės ligoninė, Regioninė Telšių ligoninė, Tauragės ligoninė, Utenos ligoninė.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos sveikatos edukologė Vida Dubinskienė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisAtsigavimas po COVID-19: ar tikrai verta pasimokyti iš Kinijos?
Kitas straipsnis Pedagogikos studentams – 300 eurų stipendijos

Susiję straipsniai

Laisvalaikis be ekranų: kokios veiklos populiarėja tarp šeimų?

30 balandžio, 2026

lietuvių apklausa atskleidė netikėtą tiesą apie „cukraus detoksą“

30 balandžio, 2026

JUOKAS STIPRINA SVEIKATĄ, ŠEIMĄ IR LIETUVĄ

29 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.