Transriebalai, hidrinti riebalai, riebalai žudikai. Šiuos terminus girdime, bet ar tikrai žinome, kokie tai riebalai? Kaip atpažinti sveikatai nepalankius produktus ir nepasiklysti parduotuvių lentynose?
Praėjusią savaitę sveikatos ministras pasirašė įsakymą dėl transriebalų kiekio visuose maisto produktuose ribojimo iki 2 g/100 g riebalų. Maisto produktuose, kuriuose riebalų kiekis nedidelis (t. y. iki 3 %), transriebalų bus leidžiama iki 10 g/100 g riebalų. Norma bus taikoma taip pat ir viešojo maitinimo srityje gaminamam maistui ir įsigalios nuo 2019 m. lapkričio 1 d.
Renkantis produktus – didžiausias dėmesys produkto etiketei
Norint išvengti transriebalų, reikėtų atpažinti juos skaitant maisto produktų sudėtį. Dažniausiai transriebalai randami produktuose su iš dalies hidrintais riebalais.
„Dažniausiai iš dalies hidrinti riebalai dedami į saldainius, sausainius, tortus, pyragus, bandeles, vaflius, šakočius, šaldytus tešlos ir konditerinius gaminius. Jų taip pat randama sūrio produktų sudėtyje, glaistytuose varškės sūreliuose, sultinio kubeliuose. Tačiau transriebalų gali būti ir tepiuose riebalų mišiniuose, margarine, konditeriniuose gaminiuose ir kituose produktuose, kurių sudėtyje yra visiškai hidrintų ir rafinuotų riebalų, ypač kai produktai kaitinami aukštoje temperatūroje, gruzdinami, spraginami. Pavyzdžiui, tikėtina, kad didelis jų kiekis bus gruzdintose bulvytėse, traškioje vištienoje ar traškioje žuvyje“, – perspėja iniciatyvos „Sveikatai palankus“ mitybos specialistė Raminta Bogušienė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ištyrė 147 rizikingiausius maisto produktus ir juose nustatė transriebalų kiekį. Buvo tiriami saldainiai, sausainiai, konditerijos kepiniai, bandelės, pyragaičiai, vafliai, šakočiai, šaldyta tešla, glaistyti varškės sūreliai, margarinas, tepieji riebalų mišiniai, konditeriniai riebalai, glaistai.
„Net 48 % tirtų maisto produktų mėginių transriebalų kiekis buvo didesnis nei nustatytas kitose šalyse. Didesnis kaip 2 g/100 g transriebalų kiekis buvo nustatytas 89 % tirtų saldainių, 50 % riebalų ir glaistų, 39 % sausainių, 33 % kitų įvairų kepinių, 27 % pieno produktų“, – teigia iniciatyvos „Sveikatai palankus“ maisto saugos ir kokybės ekspertė Akvilė Lekavičiūtė.
Darželiuose ir mokyklose uždrausti, o namuose kasdienybė
Pagal teisės aktų reikalavimus ženklinimui, visų aliejų, riebalų konkreti kilmė privalo būti nurodyta. A. Lekavičiūtė primena, kad galima įvardyti kaip grupę, pvz., augaliniai riebalai, tačiau po šiuo užrašu iš karto turi būti pateikiamas detalus sąrašas, nurodant konkrečią kiekvienų jų kilmę (pvz., augaliniai riebalai: saulėgrąžų, rapsų, palmių, kokosų). Jeigu tai yra hidrinti riebalai, aliejai ženklinimo informacijoje turi būti pažymėta, kad tai visiškai hidrinti riebalai / aliejai arba iš dalies hidrinti. Turbūt 99,9 % visų rinkoje esančių maisto produktų sudedamųjų dalių sąraše rasime rafinuotus riebalus / aliejus arba iš jų pagamintus sukietintus hidrintus riebalus.
„Renkantis produktus prekybos vietose reikia itin atidžiai skaityti ženklinimo etiketes ir pasidomėti sveriamų produktų sudedamosiomis dalimis. Sudedamųjų dalių sąraše radus iš dalies hidrintų riebalų, reikia jų atsisakyti. Žinoma, transriebalų pagrindinis šaltinis – iš dalies hidrinti riebalai, bet produktuose pridėti rafinuoti aliejai ir visiškai hidrinti riebalai, tikėtina, sveikatos nepridės, nes tai yra žmogaus sukurtų, dirbtinių cheminių reakcijų metu susidarę produktai. Visai hidrintuose riebaluose vandenilis būna „cis“ padėtyje, todėl sotieji riebalai, nors ir yra blogi, tačiau mažiau toksiški ir kancerogeniški už iš dalies hidrintus riebalus“, – perspėja sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Pasak specialistės, kol kas konkrečiai sužinoti, koks būtent transriebalų kiekis produkte yra, vartotojai negali. Maistingumo deklaracijose privalo būti nurodomas tik bendras riebalų kiekis ir juose esantis sočiųjų riebalų rūgščių kiekis.
Darželiuose ir mokyklose iš dalies hidrinti riebalai, gruzdintas maistas – draudžiami. Tačiau, kaip teigia Raminta Bogušienė, namuose vaikai valgo gruzdintas bulvytes, užkandžiauja sausainukais, smaguriauja saldainiais.
„Tai negali būti norma, vaikų mityboje transriebalai turi sudaryti nulį“, – įsitikinusi specialistė.
Riebalų bijoti nereikia
Mityboje riebalų turi būti, jų bijoti nereikia, nes riebalai suteikia sotumo jausmą, su jais gauname riebaluose tirpių vitaminų. Tik svarbu, kad riebalai maiste būtų ne tik kaip transriebalai, o praturtintų maistą.
„Riebalų mūsų subalansuotoje mityboje rekomenduojama apie 30 proc. nuo visos gaunamos energinės maisto vertės. Tik reiktų suvokti, jog tai nėra vien pridėtinių riebalų kiekis (jų turi būti mažuma, t. y. ne daugiau kaip 2–3 šaukštai per dieną)“, – teigia mitybos specialistė Raminta Bogušienė.
Paprastai riebalų gauname iš mėsos, pieno, žuvies, grūdinių kultūrų, net nepridėję aliejaus. Minėtuose produktuose riebalų yra natūraliai. Mityboje riebalų pagrindą turime gauti iš nesočiųjų r. rūgščių (skystieji riebalai), sočiųjų r. rūgščių (kietieji riebalai) turi būti mažiau. Vengti reikia transriebalų, kurių šaltinis yra gruzdintas, skrudintas, spragintas maistas.
Pasak R. Bogušienės, jei yra galimybė, visuomet rinkdamiesi produktą atmeskite iš dalies hidrintus riebalus, o namuose maisto gamyboje naudokite sveikatai palankius riebalus, t. y. nerafinuotus augalinės kilmės aliejus, lydytą sviestą, avokadus, riešutų ir sėklų sviestus.
Parengė VšĮ „Sveikatai palankus“ direktorė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja, sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė