Svarbiausia pavasario šventė nenumaldomai artėja, tad pats metas puošti namus bei planuoti velykinio stalo vaišes. Vis dėlto įsisukus į darbus neretai pritrūksta laiko viską suspėti ar apgalvoti. Prieš strimgalviais lekiant į prekybos centrus, specialistė pataria susidaryti planą, ką ruošite pati, o ką galite užsisakyti ar nusipirkti jau pagamintą. Taip liks daugiau laiko, kurį galėsite skirti namų puošybai ir margučių dekoravimui kartu su šeima.
Anuomet Velykų šventei kaimo moterys ruošdavosi nuo pirmųjų kalendorinio pavasario dienų. O šiandien daugelio šeimų laikas planuojamas kiek kitaip. Kai tenka strimgalviais lėkti į darbą, darželį, mokyklą, sudėtingų patiekalų ruošimui nelieka laiko. „Dažniausiai Velykas švenčiame mūsų namuose, kur susirenka gausus būrys giminaičių. Geriausiu atveju spėju iškepti tradicinę Velykų bobą, – apie pasiruošimą Velykoms pasakoja verslininkė, dviejų vaikų mama Viktorija Čeplikė. –Vis dėlto vadovaujuosi vertybėmis, jog svarbiausia yra kokybiškai praleisti laiką su šeima, o maistą visada galima užsisakyti ar nusipirkti paruoštą.“ Iki Velykų sekmadienio reikia padaryti daug kitų darbų, į kuriuos mama įtraukia ir dukras: kartu dekoruoja margučius, puošia stalą karklo šakelėmis, geltonais narcizais ar žaliuojančiais želmenimis.
Svarbu planuoti iš anksto
Pasak lietuviškas tradicijas puoselėjančio restorano gamybos vadovės Rasos Vasiliauskaitės, norint rimtai pasiruošti šventei, Velykų stalą būtina susiplanuoti iš anksto. Svarbu tinkamai pamarinuoti mėsą, o kai kuriuos vyniotinius, kumpius ar pyragus išsikepti prieš šventinį sekmadienį. Technologė pataria jau savaitės pradžioje apsvarstyti, ką gaminsite pati, o ką užsisakysite jau paruoštą. „Lietuviams nesvetimas maisto kultas. Neretai apsilankę turguje ar parduotuvėje, nusiperkame kur kas daugiau, nei suvalgome per tas dienas, ką jau kalbėti apie ilgą pasiruošimą šventei. Todėl planavimas leidžia gerokai sutaupyti“, – sako R. Vasiliauskaitė.
Technologė atkreipia dėmesį, jog šiandien kur kas spartesniu tempu gyvenančiai moteriai vis sudėtingiau skirti daug laiko maisto gamybai, todėl populiarėja paslauga, siūlanti užsisakyti šventinius patiekalus ir juos išsinešti Velykų išvakarėse.
Šiuolaikinis Velykų stalas primena bajorišką
R. Vasiliauskaitės, tradicijos ir įpročiai nuolat keičiasi, todėl ant šiuolaikinės šeimos Velykų stalo atsiranda tiek tradicinių, tiek modernesnių patiekalų. Be svarbiausio akcento – margučių, vieni populiariausių patiekalų – tai sviestinis bei maltos mėsos avinėliai, kuriems pasigaminti prireikia ne tik žinių, bet ir patirties.
Šiandienis lietuvių Velykų stalas išties primena bajorišką, ant kurio būdavo nemažai žvėrienos ir avienos patiekalų. Prie mėsos valgių būdavo patiekiama įvairių rūšių krienų. Velykų stalas buvo neįsivaizduojamas be velykinių ragaišių, bandų, pyragų su grybais ir kopūstais. O kvietiniai kepiniai buvo laikomi gero gyvenimo simboliu, tad saldų stalą nudengdavo pyragai bei pagrindinis Velykų stalo akcentas – Velykų boba.
Tradicinis margučių dažymas svogūnų lukštais vis dar populiarus visoje Lietuvoje. Tačiau jei norite su šeima smagiai ir naudingai praleisti laiką kartu, išmėginkite naujus būdus, tokius kaip kaip nėrinių ar kristalų klijavimas, piešimas laku, dažymas šilko audiniais, ir daugybę kitų būdų. Mėgaukitės pasiruošimu Velykų šventei kartu su šeima!