Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų 1-jo kardiologijos skyriaus vedėja, Lietuvos širdies asociacijos prezidentė prof. Žaneta Petrulionienė teigia, kad kasmet mūsų šalies mirčių struktūroje širdies ir kraujotakos ligos stabiliai sudaro per 50 proc., o mirtingumas nuo šių ligų Europos Sąjungos vidurkį viršija daugiau nei du kartus.
Didžiausia bėda, kad didžiajai daliai vyrų ir daugiau nei pusei moterų širdies ir kraujagyslių liga iškart pasireiškė arba infarktu, arba mirtimi. Liga žmones pakirto be jokių perspėjimo ženklų, nors pagrindinę priežastį – aterosklerozę – buvo galima įveikti. Medikai skiria tris pagrindinius rizikos veiksnius – padidėjusį cholesterolio kiekį, rūkymą ir padidėjusį kraujospūdį. „Per didelis cholesterolio kiekis yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kurios puola darbingo amžiaus žmones. Cholesterolio kiekio reguliavimas – vienas svarbiausių prevencijos tikslų“, – atkreipia dėmesį prof. Ž. Petrulionienė.
Kardiologė priminė, jog Lietuvoje vykdomos Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos rezultatai parodė, kad padidėjęs cholesterolis išaiškinamas per 80 proc. atėjusių išsitirti žmonių.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto vadovas prof. Rimantas Stukas pabrėžė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepasitikrina savo cholesterolio lygio. Kartą per metus ir dažniau cholesterolio tyrimą atlieka tik maždaug trečdalis gyventojų, maždaug pusė žmonių pastarąjį kartą tikrinosi prieš 5 metus ar net visai nesitikrino.
Tyrimo duomenys liudija, kad vyrams dažniau išaiškinamas padidėjęs cholesterolio kiekis nei moterims. „Ligų priežastis gali lemti mūsų mitybos įpročiai. Gyventojų apklausa parodė, kad mes esame įsitikinę, jog valgome neriebiai, nors išvardyti suvalgomi produktai ir jų kiekiai rodo, kad yra priešingai. Gausiai valgome gyvulinius riebalus – grietinę, sviestą, kiaulieną, fermentinį sūrį ir kitus riebius produktus“, – tyrimo duomenis komentavo prof. R. Stukas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galima įžvelgti tam tikrą paradoksą: žmonės pripažįsta, kad cholesterolis turi įtakos sveikatai (78 proc. vyrų ir 85 proc. moterų) ir didina ligų riziką. Tačiau čia pat tyrimas atskleidžia, kad maisto produktus Lietuvos gyventojai renkasi labiau pagal kainą ir skonį nei pagal naudą sveikatai.
Prof. Ž. Petrulionienė pabrėžė, kad šalyse, kur maitinamasi labai riebiai ir vyrauja gyvuliniai riebalai, aterosklerozė progresuoja daug greičiau. Siekiant išsaugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą, svarbu laikytis kelių mitybos principų: mažinti bendrą riebalų kiekį, ypač gyvulinių riebalų (jie turi sudaryti ne daugiau 10 proc. visų gaunamų riebalų).
Medikai perspėja, kad cholesteroliui pasiekus kritinę ribą, jį mažinantys vaistai jau yra būtini.
Prof. Ž. Petrulionienė teigė, kad Lietuvos gyventojams atsakingiau pažvelgus į savo mitybą ir kitus rizikos veiksnius, mirtingumą Lietuvoje būtų galima gerokai sumažinti.
Be to, šiuo metu Lietuvoje vykdoma Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, pagal kurią nemokamai tikrinami sveiki 40–55 metų vyrai ir 50–65 metų moterys siekiant išaiškinti, ar jie turi kraujotakos ligų rizikos veiksnių.