Kad mūsų anūkai savo anūkams apie gimtąjį kraštą pasakotų su džiaugsmo spindulėliu akyse, turime būti įdomūs patys sau šiandien. Turime būti atsakingi už tai, kad mokykliniuose rašinėliuose „Kaip praleidau vasarą“ vaikai rašytų ne apie svečias šalis, o apie įspūdžius savo ar senelių gimtinėje. Užpaliuose (Utenos r.) vykdomas Kultūros ministerijos ir Kultūros tarybos bei Utenos rajono savivaldybės remiamas projektas „Etninės kultūros atspindžiai Užpalių bendruomenės tradicijose“ nuo pavasario kviečia kūrybiškai praleisti laiką kartu su artimais bičiuliais mėgaujantis miesteliui išskirtinumo teikiančiais akcentais.
Pasidžiaugus Šventosios upe, Konglomerato uola su atodanga, prakalbta apie arklį ir kiną. Atrodytų, kad arklys nėra didelis išskirtinumas, bet užpaliečiai didžiuojasi ne vienu išaugintu žinomu vadeliotoju, tarp jų ir Viktorija Jovariene, kuri viena pirmųjų metė vyrams iššūkį žirgų lenktynių rungtyse. Viktorija arklius myli iki šiol, todėl jau trečius metus per Žolines į Jovarų sodybą kviečiami visi, norintys pasidžiaugti žmogaus draugyste su šiuo gyvūnu. Važiavimas kasdieniais kaimo darbų kinkiniais, sportinių aukštumų nesiekiančių raitelių draugiškos rungtys, „jojimas“ ant draugo nugaros ar su savadarbiu arkliuku – tik maža dalelė šventės programos, kurioje primenama, kad arklys yra svarbus ir mylimas žmogaus draugas. Ruošiantis Žolinių šventei Užpaliuose, kino kalba prakalbta apie arklį. Juolab kad Algimanto Juknio dokumentikoje matome ne tik ankstesnes šventes su žirgais ar Viktoriją Jovarienę, bet ir kino mėgėjų būrelio veiklą, kūrybinius ieškojimus.
Vykdant projektą į Užpalių kultūros centrą atlikti rimto darbo buvo pakviesti norintieji pažinti kiną. Į edukacinius praktinius užsiėmimus rinkosi ne tik užpaliečiai su draugais, atvykusiais pasisvečiuoti pas giminaičius, bet ir Rokiškio rajono Kamajų miestelio kino mėgėjai. Operatorius Vytautas Juknys per renginį „Etninio paveldo raiška ir kūrimas kadro kompozicijoje“ negailėjo profesionalių patarimų, juos pateikdamas vizualiai. Svečiai iš Kamajų, vadovaujami mokytojos Daivos Mickuvienės, atsivežė savo kūrybinį bandymą kuriant filmą apie kinematografą Kamajuose, tad turėjo konkrečių klausimų, aktualių visiems susirinkusiesiems. Šiame renginyje dalyvavo kino gamybos pradmenis jau palukštenę jaunuoliai. O į užsiėmimą, vadovaujamą dailininkės, iliustratorės, režisierės Jūratės Leikaitės-Aškinienės, padedamos vyro animatoriaus Valentino Aškinio, rinkosi su kino gamyba dar visiškai nesusipažinę vaikai. Svarbu buvo mokėti piešti. Piešėjams iššūkis nebuvo lengvas: teko mažiausiai po tris kartus atkartoti tą patį piešinį, tik atliekant po mažą pakeitimą. Po kantraus ir entuziastingo darbo visi vaikų piešiniai tapo animacinio filmo tema „Arklys lietuvių padavimuose, sakmėse, legendose ir pasakose“ herojais.
Atrodytų, kad abu renginiai sietini su kinu, bet pažvelgus į gautą rezultatą matyti, jog daug dėmesio skirta žmogaus santykiui su arkliu. Kuriant animacinį filmą paanalizuota, ką rašytiniai šaltiniai mena apie arklį, o bendraujant su jaunuoliais sukurtas panoraminis reportažas apie Žolinių šventę Užpaliuose. Visa tai liks miestelio istorijos puslapiuose ateinančioms kartoms, kad primintų, kuo užpalėnai yra garsūs. O kad tai netaptų tuščia istorija, tai, ką pavyko sukurti, bus galima pamatyti Žolinių šventėje Jovarų sodyboje. Remiantis neseniai atsiradusiu posakiu, kad „jei tavęs nėra internete, tai nėra niekur“, atiduota duoklė ir internetui. Panašu, kad tokiu būdu jau kuriame šios kartos etninį paveldą, apie kurį, tikėkimės, dabartiniai anūkai pasakos savo anūkams ir dėl kurio būsime išskirtiniai ne tik rajono ar šalies, bet ir pasauliniu mastu.
Birutė Minutkienė
Nuotraukų autoriai: Algimantas Juknys, Jūratė Leikaitė-Aškinienė, Kornelija Juknytė