Šilainiuose gimusi ir gyvenusi, vėliau į Londoną išvykusi, o dabar namo sugrįžusi menininkė Evelina Šimkutė sugebėjo įpūsti gyvybės savo gimtajam rajonui. Pokalbis su kauniete – apie jos inicijuotą unikalų projektą, Šilainių gyventojų reakcijas ir įsitraukimą bei ateities planus.
Neseniai grįžai iš Londono, kur baigei mokslus Central Saint Martins menų koledže. Nors daug laiko praleidai svetur, Tavo mintyse ir širdyje – Šilainiai. Kodėl norisi čia sugrįžti?
Šilainiai yra mano gimtasis rajonas, kuriame užaugau. Į Londoną išvykau 2004 metais. Ir nors išvykusi buvau ilgai, Šilainiai manęs nepaliko, kaip ir aš jų. Ieškodama naujų temų ir idėjų, kurios man svarbios ir įdomios kuriant, aš visuomet čia sugrįžtu.
Ar Šilainiai skiriasi nuo kitų Europos didmiesčių daugiabučių kvartalų?
Galbūt Šilainiai panašūs į kitus daugiabučių kvartalus, bet man ši vieta visuomet bus išskirtinė. Dirbdama Šilainiuose, sužinau vis daugiau asmeniškų Šilainių gyventojų istorijų, kartu pažindama ir šios vietos istoriją. Tai mane įkvepia. Nuostabu, kiek daug Šilainiuose kūrybingų žmonių.
Papasakok apie savo baigiamąjį darbą, įkvėptą Šilainių.
Mano baigiamasis darbas buvo sudarytas iš trijų dalių. Viena jų – skulptūriniai darbai „Objects“ (liet. „Objektai“): iš nerūdijančio plieno atkurta Šilainiuose esanti čiuožykla ir iš betono išlieta smėlio dėžė. Kita darbo dalis – fotografija, kurioje užfiksuota mano vaikystės kieme esanti žaidimų aikštelė. Būtent iš šios vietos sėmiausi įkvėpimo. Parodos metu kiekvieną dieną atlikdavau performansą – kreida piešdavau ant grindų. Po 15 minučių šio alinančio darbo nelikdavo nė pėdsako, nes žmonės piešinį numindžiodavo. Nors tai priminė Sizifo darbą, man buvo svarbu fiziškai būti prie savo kūrinių ir taip juos aktyvuoti. Šiuos skulptūrinius darbus bus galima pamatyti rugpjūčio 22–31 dienomis Kaune, galerijoje „Kabinetas“.
Viename savo kūrybinių taškų per asmeniškus vaikystės prisiminimus susilietei su Šilainiais. Dabar į meninį procesą bandai įtraukti vietos žmones, užsienio menininkus. Ar tai visada buvo paralelinė Tavo kūrybos praktika, ar savo kūrybos Tau darosi maža? Kodėl gimė šios idėjos ir ko jomis sieki?
Šilainiai – mano įkvėpimo šaltinis, turėjau grįžti čia. Fotografijos ir skulptūros neužteko, norėjau bendrauti su žmonėmis, išgirsti jų istorijas, pamatyti jų kūrybą, pasidalyti įkvėpimu. Įdomu, kaip man tokia įdomi ir reikšminga vieta paveiks kitus menininkus. Todėl inicijavau menininkų rezidencijas, kurių metu menininkai kelioms savaitėms apsigyvena šeimose ir kuria viešose Šilainių rajono erdvėse. Kasdien susipažįstu su naujais menininkais iš Šilainių – poetais, tapytojais, fotografais ir t. t. Dauguma jų jau dirba kitur. Šilainiuose matau labai daug galimybių ir noriu, kad visi šie kuriantys žmonės iš Šilainių sugrįžtų ir kurtų čia.
Šilainiuose matai didelį kūrybinį ir kultūrinį potencialą. Kas Šilainiams kultūra šiandien ir kas galėtų būti rytoj? Ko trūksta? Ko reikėtų, kad bendruomenės stiprėtų? Kaip Europos kultūros sostinės projektas galėtų prie to prisidėti?
Šiandien kultūra Šilainiuose yra šokis, muzika, sportas, pasivaikščiojimai viešose erdvėse. O galėtų būti daug daugiau. Šilainiuose gyvena apie 50 tūkst. žmonių. Tai yra vienas jauniausių ir didžiausių rajonų Kaune. Deja, Šilainiuose vis dar nėra kultūros centro. Jaučiamas didelis poreikis turėti viešą vietą, į kurią galėtų rinktis jaunimas, senjorai, jaunos mamos ar kiti gyventojai, kur nuolat vyktų veiksmas. Tokiai vietai įkurti užtektų pasinaudoti jau esama Šilainių infrastruktūra. Galbūt projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė“ suaktyvintų šį procesą ir viskas įvyktų greičiau.
Į rezidencijas atvyko 5 menininkai. Kaip jie galėtų pritraukti čia gyvenančius žmones ir kur galima su jais susitikti?
Į rezidencijas atvyko Brooke Carlson (Australija), Arara Mori (Japonija), Francis Olvez-Wilshaw (Anglija), The Lake Twins (Anglija) ir Marija Nemcenko (Škotija). Taip pat „šilainiškė“ menininkė Milda Gailiūtė kuria darbus Šilainių tematika. Menininkai dirba viešose Šilainių erdvėse – ant nedidelių kalnelių, takelių, įvairiose aikštelėse ir kt. Jie piešia ant grindinio, kuria skulptūras, performansus, fotografuoja ir filmuoja.
Labai džiaugiamės, kad vietiniai Šilainių gyventojai ateina pažiūrėti, paklausti ar šiaip kartu pabūti. Maloniai nustebino vietinių gyventojų atvirumas diskusijose apie meną ir kūrybą. Nesitikėjome tokio gilaus ir įžvalgaus pokalbio apie performanso meną ir silikatines plytas po Brooke Carlson performanso.
Džiaugiuosi, kad vietiniai gyventojai po truputį pradeda įsitraukti į projekto organizacinę veiklą – savanoriaudami, organizuodami pasivaikščiojimus, o galbūt ir priimdami menininką gyventi jų namuose.
Biblioteka yra vienintelė nekomercinė vieta Šilainiuose, turinti atviras erdves, todėl čia vyksta susitikimai su menininkais, filmų peržiūros, performansai ir diskusijos. Rugpjūčio mėnesį susitikimai vyks 18 ir 24 dienomis nuo 18 val.
Remigijaus Ščerbausko nuotrauka