Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras atliko 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą (tai dalis projekto „Sveikatiada“). Padaryta išvada, kad kompiuteriniai žaidimai laimi prieš fizinį aktyvumą.
Rytinę mankštą kasdien daro tik maždaug kas aštuntas moksleivis
Šiandieniniai mokiniai tikrai negali pasigirti fiziniu aktyvumu. Pradėkime nuo ryto, nuo rytinės mankštos: jos nedaro pusė apklausoje dalyvavusių mokinių, tik 12,3 proc. teigė ją darantys kasdien.
Daugumai kelionė iki mokyklos netrunka ilgai
Kiek aktyvesni yra į mokyklą pėsčiomis einantys vaikai. Beveik pusė apklaustųjų mokyklą pasiekia pėsčiomis, ketvirtadalis ateina tik iki transporto stotelės, penktadalį atveža tėvai. Tiesa, kelias iki mokyklos pėsčiomis ilgai netrunka: kiek daugiau nei pusė mokinių (52 proc.) mokyklą pasiekia per 10 minučių ar greičiau, 15,8 proc. kelionėje užtrunka 15–25 minutes, o ilgiau nei 25 minutes pėsčiomis į mokyklą eina 6,1 proc. apklaustų mokinių.
Beveik trečdaliui kūno kultūros pamokos ne prie širdies
Prie sportinio aktyvumo nedaug prisideda ir kūno kultūros pamokos mokykloje: 91,8 proc. mokinių atsakė, kad mokykloje būna dvi kūno kultūros pamokos per savaitę, trys – tik 6,6 proc. Beje, šios pamokos patinka tik dviem trečdaliams mokinių (73,7 proc.), 11,7 proc. teigė jų nemėgstantys. Aišku, berniukams jos patinka labiau nei mergaitėms (atitinkamai 84,9 proc. ir 63,3 proc.).
Vaikų fizinis pasyvumas – rimta problema
„Tyrimas atskleidė, kad vaikų fizinis pasyvumas jau tampa rimta problema. Mokiniai nurodė, kad laisvalaikiu jie skaito, žiūri televizorių bei žaidžia žaidimus kompiuteriu. Ketvirtadalis apklaustųjų atsakė, kad laisvalaikiu fiziniam aktyvumui skiria iki 1 valandos, o beveik trečdalis – daugiau nei 1 valandą per dieną, nors vaikas minimaliai per dieną turėtų judėti 60 min. Net tradiciškai fiziškai aktyviais laikomi berniukai daugiau laiko skiria kompiuteriniams žaidimams nei fiziniam aktyvumui“, – pasakojo dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.
Padėtį gerina įvairūs būreliai
Pasak pašnekovės, šiek tiek optimizmo teikia tai, kad 54,8 proc. visų apklaustųjų atsakė, jog lanko sporto mokyklas, sporto ar šokių būrelius, sporto klubus ir kitus su fiziniu aktyvumu susijusius užsiėmimus.
Kas skatina / skatintų mokinius mankštintis?
Mankštintis mokinius skatina ar skatintų noras būti stipriam (57,9 proc.), gerai jaustis (56,8 proc.), gražiai atrodyti (47,3 proc.) ir gerai praleisti laiką (44,9 proc.). Kas šeštas septintas (15,1 proc.) mokinys atsakė, kad laisvalaikiu sportuoti ar mankštintis juos skatina ar galėtų paskatinti mokytojai.
Kas gali padėti?
„Matome, kad projektas „Sveikatiada“ tikrai gali daug nuveikti skatindamas mokinius aktyviai judėti. Tik mažiau nei pusė apklaustųjų atsakė sportuojantys, nes tai jiems smagu. Taigi įdomios, smagios „Sveikatiados“ veiklos gali atskleisti mokiniams fizinės veiklos žavesį. Kita vertus, beveik šeštadalis mokinių pripažino, kad sportuoti juos gali paskatinti mokytojai. Taigi, bendradarbiaudami su daugiau kaip 500 mokyklų visoje Lietuvoje, padedame jų mokytojams pakviesti vaikus į aktyvią veiklą“, – pasakojo Eglė Maliukevičiūtė, projekto „Sveikatiada“ koordinatorė.
Pasak pašnekovės, visos Lietuvos mokiniai šiais metais labai aktyviai dalyvavo „Sveikatiados mankštiadoje“: joje sportavo daugiau nei 19 tūkst. moksleivių. Skatindami vaikus daugiau sportuoti, savo patirtimi ir patarimais dalijosi profesionalūs sportininkai: „Lietuvos ryto“ krepšininkai, „Žalgirio“ futbolininkai ir kiti. Tuos, kurių nežavi sporto pasiekimai, judėti skatina iniciatyva „Sveikatiadoj šok ir nesustok“. Jos tikslas – paskatinti mokinius pažinti šokį, patiems linksmai, smagiai, maloniai pajudėti ir taip paminėti Tarptautinę šokio dieną.
Apie tyrimą
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras bei labdaros ir paramos fondas ,,Maisto bankas“ 2013 m. sausio–gegužės mėn. atliko 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių anketinį tyrimą 52-ose projekte „Sveikatiada“ dalyvaujančiose Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose. Vienas iš tyrimo tikslų – išsiaiškinti ir įvertinti mokinių mitybos įpročius ir jų nuomonę bei žinias apie tinkamos mitybos naudą. Apklausoje dalyvavo 1567 mokiniai.
Projektas „Sveikatiada“
Tai socialinė iniciatyva, kuria siekiama formuoti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžiais pagrįstą kultūrą mokyklose. Ypatingas dėmesys šiame projekte skiriamas mokyklų bendruomenėms. Jos kviečiamos smagiai ir moksleiviams patraukliomis priemonėmis ugdyti supratimą apie mitybą ir fizinį aktyvumą.
Daugiau informacijos – www.sveikatiada.lt.
Giedrė Vinciūnaitė