Praėjusią savaitę Kauno visuomenės sveikatos centras sulaukė kelių ugdymo įstaigų darbuotojų ir susirūpinusių tėvelių klausimų, kaip kovoti su galvinėmis utėlėmis.
Utėlėmis užsikrečiama glaudaus kontakto metu (galva su galva), taip pat per higienos priemones (svetimas šukas, šepečius, rankšluosčius, pagalvių užvalkalus ir pan.), su galva ir plaukais besiliečiančius drabužius (svetimas kepures, šalikus ar laikant juos kartu), aplinkos daiktus (lovas, kilimus, minkštus žaislus), plaukų aksesuarus (plaukų gumytės, juostelės, raišteliai ir kt.). Taip pat įmanoma utėlėmis užsikrėsti perpildytame viešajame transporte, kituose masiniuose susibūrimuose, kuriuose būdingas artimas kontaktas. Atkreipiame dėmesį, kad utėlės neskraido ir nešokinėja, tačiau gana greitai ropoja.
Pedikuliozės (utėlėtumo) profilaktikos priemonės
Pagrindinė utėlėtumo profilaktikos priemonė yra reguliarus vaiko galvos tikrinimas. Kadangi utėlės yra kraugeriai parazitai, utėlių įkandimai ir jų seilėse esančių dirginančių medžiagų poveikis pasireiškia niežėjimu įkandimo vietose, kurios gali būti paraudusios, atrodyti kaip bėrimo elementai. Pastebėję, kad vaikas vis kasosi galvą, ar pamatę nukasymų plaukuotoje galvos dalyje galite įtarti užsikrėtimą utėlėmis. Niežulys gali būti stipresnis nakties metu. Ieškoti utėlių ir jų kiaušinėlių reikėtų kaktinėje, smilkininėje ir pakaušio srityse arti galvos odos pagal plaukų augimo liniją. Geriausiai tam tinka galvos apžiūra ir šukavimas specialiomis tankiomis šukomis. Kiaušinėlių plaukuose dažnai būna daugiau negu gyvų utėlių. Utėlių kiaušinėliai yra šviesios spalvos, pailgos formos 0,8–1 mm ilgio, tvirtai priklijuoti prie plauko. Vizualiai apžiūrėjus galvą ir neradus utėlėtumo požymių vis tiek rekomenduojama pašukuoti plaukus specialiomis tankiomis šukomis virš lengvai valomo, patartina, šviesios spalvos paviršiaus (laikraščio, vonios, kriauklės), ant kurio būtų lengva pastebėti iššukuotas gyvas utėles bei jų kiaušinėlius. Jei vaikas turi utėlių, labai rekomenduojama pasitikrinti ir savo, gerbiamieji tėveliai, galvas, taip pat kitų šeimos narių.
Pedikuliozės kontrolės priemonės
Pagrindinis patikimas ir veiksmingas, tačiau daug kantrybės ir pastangų reikalaujantis utėlių naikinimo būdas – kasdienis 4–5 proc. acto tirpalu sudrėkintų plaukų šukavimas specialiomis tankiomis šukomis. Actas plaukų paviršių padaro slidesnį, todėl lengviau iššukuoti prie plauko priklijuotus utėlių kiaušinėlius. Šukuoti reikėtų virš vonios ar kriauklės, virš laikraščio ar didelio popieriaus lapo ar kitų paviršių tam, kad iššukuotas utėles ir jų kiaušinėlius galėtumėte pastebėti, neužterštumėte savo gyvenamosios aplinkos ir baigę šukuoti galėtumėte utėles sunaikinti. Utėlės žūva didesnėje nei 60 °C temperatūroje. Galimi iššukuotų utėlių sunaikinimo būdai: suvyniojus popierių, virš kurio buvo šukuojama, sudeginti krosnyje ar židinyje; jei buvo šukuojama virš kriauklės ar vonios – nupilti verdančiu vandeniu. Šukas plauti karštu vandeniu su plovimo priemonėmis arba 30 min. mirkyti 4–5 proc. acto tirpale. Šukavimas turi būti tęsiamas kasdien 2–3 savaites, kol neberandama gyvų utėlių ir kiaušinėlių. Šukavimo trukmė turėtų būti ne mažesnė kaip 30 min.
Pedikuliocidai gali būti naudojami tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku ir turi būti naudojami griežtai laikantis preparato naudojimo instrukcijos. Atkreipiame dėmesį: utėlės turi savybę įgyti atsparumą šiems preparatams, o neretai antrą kartą vartojant tą patį pedikuliocidą kyla odos sudirginimo, alergijos rizika, ypač jei organizmas jautrus. Panaudojus pedikuliocidą vieną kartą, po savaitės (7 dienų) procedūrą reikės pakartoti tam, kad būtų sunaikintos iš kiaušinėlių išsiritusios utėlės. Panaudojus pedikuliocidų būtina kruopščiai iššukuoti plaukus tankiomis šukomis siekiant pašalinti negyvas utėles ir jų kiaušinėlius.
Esant užsikrėtimui utėlėmis turi būti kruopščiau prižiūrima gyvenamoji aplinka:
· Apsikrėtusiojo patalynė, drabužiai, medžiaginiai daiktai, žaislai turi būti skalbiami karštame vandenyje (60 °C) su plovimo priemonėmis;
· Daiktai, kurių negalima skalbti karštame vandenyje, gali būti kaitinami orkaitėje, dezinfekcinėse kamerose (jei yra galimybė);
· Baldai ir kilimai siurbiami siurbliu;
· Aplinkos paviršiai keliskart per dieną valomi drėgnu būdu su 4–5 proc. acto tirpalu.
Jonė Vanagė, Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė