Sveikatos specialistai teigia, kad cholesterolis vis labiau apauga mitais ir nepagrįstomis nuostatomis. Nors per didelis cholesterolio kiekis organizme tikrai yra svarbus rizikos veiksnys, prisidedantis prie širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo, gydytojai ir vaistininkai pataria pirmiausia atlikti reikiamus tyrimus ir įsivertinti asmeninę riziką.
VUL Santariškių klinikų gydytoja kardiologė, prof. Žaneta Petrulionienė sako, kad cholesterolis vis dar stipriai apipintas mitais. Gydytoja pabrėžia, kad svarbu mažinti ne patį cholesterolį, o jo perteklių.
„Normos ribose esantis cholesterolis organizmui žalos nedaro, netgi priešingai, jis turi savo funkciją. Vis dėlto, viršijus normą, cholesterolis ima kenkti – tampa rizikos veiksniu, prisidedančiu prie širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo. Pirminės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos duomenimis, pirmoje vietoje pagal rizikos veiksnių paplitimą yra būtent padidėjęs cholesterolis (diagnozuotas net 89 proc. programos dalyvių). Antroje vietoje buvo arterinė hipertenzija, trečioje vietoje – pilvinis nutukimas“, – problemos mastą komentuoja gydytoja.
Anot „Eurovaistinės“ vaistininkės Jolitos Bespalovienės, cholesterolį, kaip ir kitus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, nuosekliai stebėti ir įsivertinti turėtų kiekvienas žmogus. Tik žinant savo kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje ir kūno masės indeksą galima nustatyti, kokio gyvenimo būdo reikėtų laikytis.
„Kuo daugiau žmogus žino, tuo geriau jam sekasi tvarkytis su savo rizikos veiksniais ir kuo ilgiau išlikti sveikam. Per dešimtį darbo metų ne vieną kartą kvietėme greitąją, nes nusprendusių pasitikrinti kraujospūdį žmonių rodikliai būdavo gąsdinamai aukšti. Vaistinėje galime pamatuoti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, kartais atliekami cholesterolio tyrimai. Tai leidžia greitai įvertinti žmogaus rizikos veiksnius, o, jei žmogus turi antsvorio, veidas išmuštas raudonio – grėsminga situacija matoma iškart. Tokiu atveju visuomet pasikalbame su žmogumi, paraginame pasirodyti gydytojui“, – patirtimi dalijasi vaistininkė.
VUL Santariškių klinikų gydytoja dietologė doc. dr. Edita Gavelienė priduria, kad dieta yra pirmoji priemonė siekiant sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje. Vis dėto ji padeda ne kiekvienam, įtaką turi genetiniai veiksniai ir bendros organizmo savybės.
„Nustačius didesnį cholesterolio kiekį asmenims, kurių šeimoje yra dažnesni insulto ar infarkto atvejai, padidėjusio kraujospūdžio nulemtos ligos, iš karto rekomenduojamas racionas, kuris turi mažesnį cholesterolio kiekį, ir tokio raciono rekomenduojama laikytis ne mažiau kaip 3 mėnesius. Po to pakartotinai atliekamas riebalų kraujyje tyrimas ir žiūrima, kaip pasirinktas maitinimosi būdas veikia kraujo riebalus. Net jeigu ir nepasiektas reikšmingas sumažėjimas, reikia tęsti tokį maitinimosi būdą, bet jau į cholesterolio lygio korekciją yra įjungiami ir vaistai“, – sako gydytoja dietologė.
Anot mitybos specialistės, mažinant cholesterolio kiekį keičiant mitybą, galioja paprasta taisyklė – pašalinti iš raciono daug riebalų turinčius maisto produktus.
„Reikėtų rinktis liesesnių rūšių mėsą be matomų riebalų, liesesnius pieno produktus, nevalgyti jūrų gėrybių, kuriose gausu cholesterolio. Sveikame racione turi būti pakankamai tirpių skaidulų, t. y. košių, daržovių, kurios sujungia cholesterolį, esantį maiste, ir pašalina jį iš organizmo. Be to, kasdien reikėtų išgerti bent 1–1,5 litro vandens ir vengti transriebalų, kurių mūsų racione atsiranda su kepiniais, margarinu, produktais, ruošiamais verdant aliejuje“, – pataria gydytoja dietologė.
Sveikatos specialistai primena, kad atlikus kraujo tyrimą dėl cholesterolio (dar vadinamą lipidograma), laboratorija pateikia kelis skirtingus rodiklius. Analizuodami paciento tyrimų rezultatus, daugiausia dėmesio gydytojai paprastai skiria mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio rodikliui. Pagal Europos kardiologų draugijos naująsias rekomendacijas, labiausiai mažinti MTL ir siekti mažiausios normos reikia didžiausios rizikos pacientams.
- Didžiausios rizikos pacientai – tie, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių liga (širdies vainikinių arterijų, galvos smegenų, periferinių arterijų), kurie jau patyrė infarktą ar insultą, kuriems atlikta vainikinių arterijų plėtimo, stentavimo procedūra ar operacija turėtų siekti, kad jų MTL rodiklis būtų 1,8 mmol/l.
- Didelės rizikos pacientams (pavyzdžiui, sergantiems cukriniu diabetu) rekomenduojama MTL cholesterolio norma yra 2,6 mmol/l ir mažiau.
- Pacientams, kurių rizika vidutinė ir maža, kuriems dar nėra diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga, kurie nesirgo infarktu, insultu, nebuvo procedūrų ir operacijų, neserga diabetu, mažinti MTL cholesterolį reikia iki 3 mmol/l. Prie šios grupės priskiriami sveiki asmenys arba turintys vieną ar kelis rizikos veiksnius, nutukę bei tie, kurių giminėje buvo širdies ir kraujagyslių ligų, kurie turi genetinio paveldėjimo riziką. Vidutinės ir mažos rizikos grupės žmonės patys gali apsisaugoti nuo širdies kraujagyslių ligų mažindami savo rizikos veiksnius.
Atlikus kraujo tyrimą, laboratorija pateikia ir 3 kitus skaičius. Jų išaiškinimas ir sveikos normos yra tokios:
- Bendrasis cholesterolis: apie 5 mmol/l.
- Trigliceridai – jų norma 1,7 mmol/l (trigliceridų būna daug sergant cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu, esant pilviniam nutukimui, piktnaudžiaujant alkoholiu; jeigu trigliceridų daugiau nei 10 mmol/l – gresia pankreatitas).
- Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis, vadinamas „geruoju“: vyrams turi būti ne mažiau kaip 1 mmol/l, moterims – ne mažiau kaip 1,2 mmol/l.